Darydami tam tikrus nusižengimus vairuotojai suteršia ne tik savo, tačiau ir automobilio markės vardą. Pavyzdžiui, apžvelgdami praėjusius metus Kauno pareigūnai pastebėjo, kad dažniausiai neblaivūs vairuotojai renkasi „Volkswagen“ automobilius, o įvairių draudimo kompanijų duomenys rodo, kad viena dažniausiai į avarijas patenkančių markių yra BMW.
Policijos statistika rodo, kad per 10 šių metų mėnesių užfiksuoti 391 056 greičio viršijimo atvejai. Daugiau nei 17 tūkstančių asmenų vairavo neturėdami tam teisės, dar 5,6 tūkstančio – lengvai apgirtę. Ir lyg vyšnia ant torto – 4 533 chuliganiško ir pavojingo vairavimo atvejai.
Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys tikina, jog greitį viršijantys, apsvaigę nuo alkoholio ar chuliganiškai vairuojantys vairuotojai daro didelę neigiamą įtaką eismo saugumui.
Visi šie Kelių eismo taisyklių pažeidimai veikia skirtingai, pavyzdžiui, V. Grašys išskiria, jog dideliu greičiu skriejančiam vairuotojui lieka mažiau laiko sustabdyti automobilį, tai lemia didesnę tikimybę nesustoti laiku ir sukelti avariją. Apsvaigę vairuotojai statistiškai dažniausiai būna atsakingi už sunkiausias ir mirtinas avarijas. Chuliganiškas vairavimas sukelia ne tik daugiau konfliktinių situacijų keliuose, bet ir streso aplinkiniams vairuotojams, kai tenka susidurti su neprognozuojamu kito vairuotojo elgesiu.
Nepaisant to, jog visi nusižengimai veikia skirtingai, jie veda prie bendrų pasekmių eismo saugumui. „Šie veiksniai tiesiogiai prisideda prie didesnio avarijų skaičiaus. Rimti pažeidimai lemia sunkesnius sužalojimus, o kartais – ir mirtis. Eismo dalyviai jaučiasi nesaugūs, o tai gali paveikti jų pačių vairavimo elgesį. Kiekvieno eismo dalyvio atsakingas elgesys yra būtinas siekiant užtikrinti didesnį saugumą keliuose“, – tikina V. Grašys.
Didžiausia tikimybė žūti avarijoje – būnant jaunam
Viešosios tvarkos biuro vadovo teigimu, dažniausiai Kelių eismo taisyklėms Lietuvoje nusižengia 28-45 metų amžiaus vairuotojai. Nuo 58-erių pažeidimų skaičius mažėja.
„Išskirti vieną amžiaus grupę būtų sunku, tikėtina, kad tai susiję su socialine padėtimi, kai žmogus pradeda dirbti, įsigyja automobilį ir tampa aktyvus eismo dalyvis. Atskirų pažeidimų darymui amžius didelės įtakos neturi“, – sako V. Grašys.
Nepaisant to, kad taisyklėms dažniau nusižengia kiek vyresni vairuotojai, naujausi Europos kelių eismo saugumo observatorijos (ERSO) duomenys rodo, kad 2022 m. Europos keliuose žuvo 2388 jauni – 18-24 metų amžiaus – žmonės. Tai sudaro 12 procentų visų žūčių eismo įvykiuose.
Lietuvoje žuvo 18 jaunuolių. Galbūt tai neatrodo didelis skaičius, tačiau pagal rodiklį, kuris nurodo, kiek 18-24 metų amžiaus jaunuolių mirčių tenka to paties amžiaus milijonui gyventojų šalyje, Lietuva Europoje yra aštunta. Paskaičiuota, kad milijonui 18-24 m. amžiaus jaunuolių šalyje tenka 94,6 jų bendraamžių žūtys.
Dar prastesnė situacija Latvijoje, ten milijonui naujų žmonių tenka net 134,2 bendraamžių žūtys, o šalis pagal šį rodiklį rikiuojasi antra.
15 proc. iš Lietuvos keliuose žuvusių žmonių priklauso šiai kategorijai. Taigi, beveik kas šeštas kelyje žuvęs žmogus buvo 18-24 m. amžiaus.
ERSO skaičiavimuose konstatuojama, kad apskritai mirtingumas avarijose didėja kartu su amžiumi. Tik 18-24 metų amžiaus asmenys sudaro išimtį, nes jų žūčių skaičius yra didžiausias iš visų amžiaus grupių.
Daugiausia Lietuvoje žuvusių jaunuolių buvo vaikinai, merginų – vos 28 proc. Bendrai, net 72 proc. Lietuvoje 2022 m. eismo įvykiuose žuvusių jaunų žmonių sėdėjo automobilyje, tai yra, vairavo arba buvo keleiviais.
Daugiau nei pusė jų žuvo miestų gatvėse. Vidutiniškai Europos Sąjungoje urbanizuotuose keliuose žūsta 31 proc. jaunuolių. 60 proc. gyvybių nusinešama užmiesčio keliuose. Lietuvoje užmiestyje užgeso 33 proc. žuvusiųjų gyvybės.