Kai vairuotojas važiuoja greitėjimo juosta ir jam reikia įsilieti į eismą, manevravimą apibrėžia 112 KET punktas, nurodantis, kad įsiliedamas į eismo srautą vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms.
Sunkumų nekyla ir tada, kai naudojamasi lėtėjimo juosta. 111 KET punktas nurodo, kad ketinantis sukti vairuotojas privalo iš anksto persirikiuoti į ją ir lėtinti greitį tik įvažiavęs į lėtėjimo juostą.
KET neapibrėžia
Visgi aiškaus reglamento, kas ką turi praleisti, kam pirmenybė, KET nėra. Paaiškėjo, kad vairavimo instruktoriai mokinius, norinčius įvažiuoti į lėtėjimo juostą, ragina vadovautis vadinamąja dešinės rankos taisykle ir praleisti tuos, kurie greitėja ir nori iš juostos išvažiuoti.
„Kyla klausimų, ar priklauso nuo tilto ilgio, ar nuo punktyro pločio, ir kaip atskirti, kada šalutinis kelias tapo pagrindiniu, o kada – dar ne. Ir tai nėra mano vieno klausimas, tą patį klausimą užduoda ir mano kolegos, vairavimo mokytojai“, – akcentavo Artūras Pakėnas.
Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis specialistas Dmitrij Bial nurodė, kad vadovautis reikėtų ne dešinės rankos taisykle, o 112 KET punktu. Kitaip tariant, važiuojantys greitėjimo juosta ir norintys įsilieti į eismo srautą, privalo duoti kelią.
„Tas punktas, mūsų nuomone, yra taikytinas visuomet. Ir apie jokias dešinės rankos taisykles negali būti net kalbos – tai mūsų pozicija“, – pabrėžė jis pridūręs, kad šis punktas taikomas tik tada, kai iš greitėjimo juostos vairuotojas nori įsilieti į eismo srautą. – Kai vairuotojas tęsia judėjimą greitėjimo juosta, tuomet pereina į lėtėjimo, nes jam reikia, pavyzdžiui, apsisukti, jis nemanevruoja ir kelio duoti neprivalo.“
Visgi ministerijos atstovas akcentavo, nors, jo nuomone, papildyti KET atskiru punktu, nurodančiu, kaip judama bendroje greitėjimo ir lėtėjimo juostoje, nereikia, kadangi kyla klausimų, prie diskusijų stalo turėtų susėsti visi ekspertai ir pasitarti, ką reikėtų daryti, kad eismo tvarka visiems būtų aiški.
Policijai situacija aiški
Su eismo įvykiais, nutikusiais bendrose greitėjimo ir lėtėjimo juostose, kasdien susiduriantys policijos pareigūnai šias situacijas vertina vadovaudamiesi dar kita KET taisykle. Anot Dainiaus Šalomsko, Vilniaus apskrities Kelių policijos valdybos viršininko, pabrėžė, kad 112 KET punktas, aiškinantis, kaip įsilieti į eismo srautą iš greitėjimo juostos, atsako ne į visus klausimus.
„Šis KET punktas nereglamentuoja trajektorijų kirtimosi. Tai yra 104 punktas, kuris kertantis trajektorijoms nurodo, kad pirmumo teisę turi dešinėje esantis vairuotojas. Tuo atveju, kai lygiagrečiai važiuojantys automobiliai pateks į eismo įvykį, daugumoje atvejų kaltas bus tas, kuris bus iš kairės“, – akcentavo žinovas.
Pasak jo, taip yra todėl, kad reikia vadovautis ne judėjimą greitėjimo ar lėtėjimo juostose apibrėžiančiomis taisyklėmis, o KET punktu, nurodančiu, kaip manevruojama tada, kai automobilių trajektorijos kertasi.
Visgi policijos pareigūnas pabrėžė ir tai, kad ne taip dažnai automobiliai kelyje atsiduria greta vienas kito. O jei taip ir nutiko, vertėtų žvalgytis, pamačius, kad kitas eismo dalyvis rodo posūkį, leisti jam persirikiuoti ar atitinkamai pakeisti važiavimo kryptį pačiam.
„Tai daugiau tarpusavio santykių kelyje reikalas, o ne pastangų viską kuo griežčiau reglamentuoti, kad vienoje ar kitoje situacijoje reikėtų elgtis tik taip, o ne kitaip“, – pastebėjo D. Šalomskas.
Jis akcentavo ir tai, kad tam vairuotojui, kuris važiuoja gerokai didesniu greičiu keliu ir nori persirikiuoti į bendrą greitėjimo ir lėtėjimo juostą, kur yra lėtesnių eismo dalyvių, norinčių keisti važiavimo kryptį, yra kur kas lengviau manevruoti ir pasirinkti tinkamus veiksmus nei tam, kuriam reikia persirikiuoti į kairiau esančią eismo juostą.
„Iš greitėjimo juostos automobilis įvažiuoja nedideliu greičiu. Bet važiuojantis sraute vairuotojas mato kitą eismo dalyvį iš toli ir turi galimybę pasirinkti sprendimą – ar stabdyti dabar, kokia trajektorija judama ir t.t. Važiuojančiam iš galo gerokai paprasčiau priimti sprendimą ir saugaus eismo požiūriu, kai kertantis trajektorijoms esantis kairėje praleidžia tą, kuris yra dešiniau, kur kas geresnis“, – kalbėjo žinovas.
Ieškos atsakymo
Po DELFI inicijuotos diskusijos Susisiekimo ministerijos atstovas D. Bialas pabrėžė, kad ministerija surengs specialistų susitikimą ir po kelių savaičių paaiškės, kokia eismo tvarka reikėtų vadovautis bendrose greitėjimo ir lėtėjimo juostose.