Agresyvų vairavimą dažnai įsivaizduojame kaip greičio viršijimą, tačiau tai ir staigus dažnas eismo juostų keitimas, saugaus atstumo nesilaikymas, tyčiniai veiksmai greitai stabdant, nepraleidžiant, naudojant garsinį signalą, signalizuojant šviesomis ir t.t.
„Žmonės ramiau vairuotų, jei jų gyvenimuose būtų ramybė, stabilumas. Dabar finansinė situacija keičiasi, įstatymai keičiasi, keičiame darbus. Tyrimai rodo, kad žmonių psichologinė situacija Lietuvoje yra gana žemo lygio. Bet juk jei agresyviai elgtumėmės ne sėdėdami automobiliuose, tiesiog eidami gatve, mes greitai susilauktume policijos dėmesio. Sociologai jau ne vienerius metus vairavimą vadina socialiu reiškiniu“, – sako Artūras Pakėnas, vairavimo instruktorius.
Elgiamės agresyviai, nors pavojų suprantame
„Mylios be promilių“ projektui atlikta gyventojų apklausa parodė, kad didelė dalis gyventojų puikiai supranta, koks vairavimo stilius laikytinas agresyviu: apklaustieji dažniausiai jam priskyrė greitą ir dažną eismo juostų keitimą, tinkamo atstumo nesilaikymą, greičio viršijimą. Yra manančių (10 proc. apklaustųjų), kad prie agresyvaus vairavimo galima priskirti ir neadekvačiai lėtą važiavimą.
Įdomu tai, kad visa tai, kas išdėstyta, dažniau su agresyviu vairavimu sieja vyriausios amžiaus grupės apklaustieji, taip pat rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai.
66 proc. apklaustųjų teigia manantys, kad agresyvus vairavimas keliuose kelia didžiausią pavojų, beveik pusė pavojumi keliuose įvardija vairuotojų įpročius ir tradicijas.
Lietuviai nėra vieninteliai prie automobilio vairo besielgiantys agresyviai. Analogiškas Latvijoje praėjusiais metais atliktas tyrimas parodė, kad 68 proc. automobilių vairuotojų kelyje elgiasi agresyviai – 9 proc. tai daro dažnai. Lyginant ankstesnių metų rezultatus, kaimyninėje šalyje stebimas kartkartėmis ir dažnai agresyviai vairuojančiųjų skaičiaus augimas.
„Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas sako, kad vairuodami agresyviai neigiamą energiją perduodame važiuojantiems kartu, kitiems eismo dalyviams, galiausiai ir patys tik dar labiau įtempiame visus savo raumenis ir neigiamai nusiteikiame visai dienai.
„Mūsų kasdieniame darbe tai irgi labai svarbu – šimtai įmonės darbuotojų vairuoja automobilius, išvežioja prekes, vyksta į susitikimus su klientais. Įmonėje stengiamės diegti saugaus vairavimo kultūrą, organizuojame mokymus“, – kalba R. Viršilas.
Jo nuomone, prie vairo sėstume ramesni, jei bent menkai pakeistume kasdienio gyvenimo įpročius.
„Galėtume eiti miegoti ir keltis keliomis minutėmis anksčiau, tuomet nereiktų niekur vėluoti, į kasdienius darbus galėtume žiūrėti paprasčiau, be streso. Juk stresą dėl darbo ar gyvenimiškų reikalų patiriame daugybę metų kiekvieną dieną, tačiau galiausiai visus darbus nudirbame, tad tereikia išmokti suvaldyti emocijas užuot išliejus jas kelyje“, – mano įmonės vadovas.
Elgiamės lyg lenktynių trasoje
A. Pakėnas sako, kad savo praktikoje kasdien mato tarp juostų nardančius vairuotojus, taip pat prilimpančius prie automobilio galo, greitai stabdančius.
„Yra žmonių, kurie pervertina savo gebėjimus, vairuoja kaip lenktynėse. Bet juk kelyje negali vaidinti lenktynininko, kaip kad viešumoje negali būti profesionalus kirvių mėtytojas“, – sako A. Pakėnas.
Jis taip pat sako, kad mieste nuolatinis eismo juostų keitimas neturi jokios prasmės – kad ir kiek belėktum, kad ir kiek automobilių beaplenktum, pasak A. Pakėno, vis tiek geriausiu atveju pavyks sutaupyti minutę ar dvi.
Anot jo, paradoksalu, bet dažnai tie, kurie keliuose elgiasi agresyviai, nepateisina kitų vairuojančiųjų nesaugiai.
„Suprask – man galima, o kitiems ne. Visų, kurie nesilaiko distancijos, klausiu: jei prie jūsų automobilio per kelis centimetrus privažiuos didelis sunkvežimis, ar jums bus jauku? Sako, kad nejauku. Tuomet kitas klausimas: o kodėl jūs taip darote? Toks paradoksas – kai į mane įsiremia, tai man baisu, o kai aš pats taip darau, tai neva mano kita intencija, kovoju su kamščiais. Jei taip prisispaustumėte prie žmogaus parduotuvės kasoje, greičiausiai žmonės reaguotų kitaip“, – svarsto A. Pakėnas
„Spinter Research“ šalies gyventojų tyrimas dėl vairavimo įpročių atliktas šių metų vasario mėnesį. Tyrimo metu buvo apklausta 1017 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
