„Pasiekti tokio rezultato padėjo sustiprinta Kelių eismo taisyklių pažeidimų kontrolė, kelių infrastruktūros tobulinimas ir švietėjiška veikla. Ši pažanga – tik kryžkelė, kurioje sustoti negalime. Institucijos, siekdamos didesnės eismo saugos, turi nebijoti naujovių ir galbūt kurti savo sėkmės istoriją“, – sveikindamas diskusijos dalyvius sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Kelių ir transporto tyrimo instituto atlikta analizė rodo, kad šiuo metu didžiausią grėsmę saugiam eismui Lietuvoje kelia šie rizikos faktoriai: leistino greičio viršijimas, alkoholio vartojimas ir eismo dalyvių elgesys.
Tyrimų duomenimis, gyvenvietėse leistiną greitį viršija net 70 proc. vairuotojų, eismo įvykius sukelia ne tik girti vairuotojai, bet ir kiti neblaivūs eismo dalyviai. Nustatyta, kad saugos diržus automobilių priekinėse sėdynėse segi 90 proc. keleivių, o galinėse – vos 30 proc. keleivių, apie 50 proc. vairuotojų kalbasi mobiliojo ryšio telefonu be laisvų rankų įrangos, apie 30 proc. jų vairuodami siunčia SMS žinutes, o apie 16 proc. naršo internete.
Renginio metu diskutuota apie Alkoblokų (antialkoholinių variklio užraktų) sistemos įteisinimą Lietuvoje, aptarti techninės automobilių būklės užtikrinimo, sektorinių greičio matuoklių įdiegimo, eismo dalyvių švietimo klausimai.
Diskusijos dalyviai sutarė, kad Europos Komisijos iškelto tikslo – iki 2050 m. nulis žūčių keliuose – turėtų būti siekiama bendromis pastangomis.
Apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo Susisiekimo, Vidaus reikalų, Švietimo ir mokslo ministerijų, joms pavaldžių įstaigų atstovai, Vilniaus miesto savivaldybės, Techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“, valstybės įmonės „Regitra“, Lietuvos kelių policijos tarnybos ir kt. atstovai.