Kai kurie jaunuoliai savo nuotykius gatvėse dokumentuoja ir jais dalijasi socialiniuose tinkluose, taip siekdami pripažinimo tarp bendraminčių ar elementaraus dėmesio. Pavyzdžiui, „Instagram’e“ yra ne viena paskyra, kuriose vairuotojai kelia pavojingo vairavimo vaizdo įrašus.
Viena tokių pavadinta „unluckymaxilla“, ji turi kiek daugiau nei 5 tūkstančius sekėjų. Tai jaunuolis, kuris vairuoja juodą „Audi A5“ automobilį ir filmuoja kaip milžinišku greičiu skrieja Vilniaus miesto gatvėmis. Vaizdo medžiagoje matyti, kad greitis neretai siekia net 230 km/val. Keli vaizdo įrašai dedikuoti ir važinėjimo grioviais žiemos metu.
Nepaisant ne itin didelio sekėjų skaičiaus, tokie filmukai „Instagram“ tinkle sulaukia nuo kelių iki kelių šimtų tūkstančių ar net milijonų peržiūrų. Vienas vaizdo įrašas, kuriame vairuotojas „driftina“ ir vos neįsirėžia į stulpą buvo peržiūrėtas 4 milijonus kartų.
Kita panaši paskyra, vis maitinanti savo 5 tūkstančius sekėjų nuolatiniu Kelių eismo taisyklių nepaisymo filmukais – „smotra_vln“. Dar vieni sostinės gatvių gaideliai, kurie su skirtingais automobiliais, dažniausiai BMW arba „Mini“ fiksuoja, kaip dideliu greičiu gatvėse nardo tarp mašinų ir sukelia ne viena avarinę situaciją.
Vaizdo įrašas, kuriame jaunuoliai BMW automobiliu nardo tarp juostų, viršija greitį, nepastebi iš stotelės pajudančio autobuso ir tik kelių centimetrų dėka neišsitaško, peržiūrėtas 1,7 milijono kartų.
Dažniausiai tokių paskyrų savininkai kruopščiai saugo savo tapatybę, pavyzdžiui, uždengia automobilių valstybinius numerius, kai kurie slepia veidą. Pasak Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovo Vytauto Grašio, jis tokią vairuotojų veiklą vertina neigiamai, jie kelia mirtiną pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Gera žinia ta, jog dalį tokių gatvių gaidelių pavyksta identifikuoti ir nubausti.
Dar 2013 m. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto psichologijos katedros mokslininkių atliktame tyrime rašoma, jog pradedantiesiems vairuotojams keleivių, ypač bendraamžių, buvimas automobilyje, jų pritarimas arba net skatinimas rizikuoti didina riziką pateikti į eismo įvykius. Apžvelgiama, kad tiek nacionaliniuose, tiek užsienio šalių tyrimuose pastebėta, jog jauni vairuotojai yra mažiau atsparūs bendraamžių spaudimui elgtis tam tikru būdu, dažniau yra baudžiami policijos ir dažniau patenka į eismo įvykius.
Mokslinė analizė parodė, jog jauni žmonės vairavimu dažnai bando pasiekti įvairių psichologinių ar socialinių tikslų, tokių kaip tam tikro socialinio statuso užsitikrinimas, įvaizdžio formavimas ar jo patvirtinimas.
Nors tokiais vaizdo įrašais siekiama dėmesio, ne visada jis toks, kokio jaunuoliai tikisi. Pavyzdžiui, komentarų sekcijoje žmonės tokius vairuotojus plūsta necenzūriniais žodžiais ar vadina „protiškai neįgaliu“ bei ragina susimąstyti.
„Tavo dienos laisvėje ir gyvųjų pasaulyje gali baigtis greičiau nei galvoji, ruoškis pasekmėm“, – vyrukus protina vienas komentatorių.
Kartais tokių vairuotojų neatbaido nei bauda, nei teisių atėmimas, tačiau, anot pareigūno, jie tiesiog labiau tikisi būti nesučiupti, todėl kartais net negalvoja, kuo gali baigtis toks elgesys ne tik gatvėje, bet ir socialiniuose tinkluose.
„Viena tokių vairuotojų grupė pasižymi lengvabūdiškumu, kurie tikisi išvengti atsakomybės: „Ai, nepakliūsiu.“ Kita tokių vairuotojų grupė daugiau pasižymi atsakomybės stoka, galvoja: „Ir ką jie man padarys? Vairavau ir vairuosiu“, – trumpai apžvelgia V. Grašys.
Jis džiaugiasi, kad bendra vairavimo kultūra Lietuvoje keičiasi teigiama linkme, šalies keliuose važiuoja vis daugiau sąmoningų vairuotojų, o visuomenė – neabejinga Kelių eismo taisyklių pažeidimams.
V. Grašys konstatuoja, kad policija kasmet sulaukia vis daugiau pranešimų apie daromus pažeidimus, tai rodo ne augantį jų skaičių, o visuomenės nepakantumą juos matant. Būtent tokie pranešimai yra gausiausi, per 9 šių metų mėnesius buvo gauta 124 012 pranešimų, tai sudarė 20 proc. visų policijos gaunamų pranešimų.