Juodosios dėmės keliuose: kur Lietuvoje pavojingiausia vairuoti

Kiekvienais metais Lietuvos keliuose skaudžių nelaimių vis mažėja, tačiau jų išvengti nepavyksta. Tokios vietos, kuriose dažnai įvyksta avarijos, specialistų vadinamos juodosiomis dėmėmis. DELFI aiškinasi, kur vairuotojams reikia būti atidžiausiems.

Juodoji dėmė

Šiemet iki gegužės 10-osios Lietuvos keliuose jau įvyko 1011 avarijų. Tai yra 17,4 proc. daugiau, nei pernai. Jų metu sužeista 1226 žmonių – tai taip pat 17 proc. daugiau, nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

Laimei, keliuose mažėja žuvusiųjų skaičius – šiemet žuvo 55 eismo dalyviai. Tai yra 20-čia mažiau (-26,7 proc.), nei pernai per tą patį laiką.

Nemaža dalis avarijų įvyksta juodomis dėmėmis pažymėtose vietose.

„Juodoji dėmė – tai iki 500 m ilgio kelio ruožas, kuriame per 4 metus įvyko 4 ir daugiau įskaitinių eismo įvykių. Paprasčiau – tai itin dideliu avaringumu pasižymintys trumpi kelio ruožai, sankryžos. Gali būti netgi pėsčiųjų perėja“, – DELFI teigė Evaldas Tamariūnas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos konsultantas.

Pavojingiausia – aplink Kauną

Nereikia didelės analizės jog pastebėtum, kad daugiausiai juodųjų dėmių yra aplink Kauną. Specialistai greitai randa atsakymą – ties Kaunu, Lietuvos viduryje, susikerta pagrindiniai magistraliniai keliai, kurie labai apkrauti, transporto srautas – milžiniškas.

Kiek netikėtai avaringiausių kelių sąraše – „surinkęs“ net 5 juodąsias dėmes – pirmauja kelias Kaunas-Jonava. Palyginimui, magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda praėjusių metų duomenimis buvo vos trys juodosios dėmės, nors šis kelias 10 kartų ilgesnis. Iš viso Kauno apskrityje galima rasti daugiau nei 10 juodųjų dėmių.

Beje, kelias Kaunas-Jonava nėra prastas. Jis dviejų eismo juostų kiekviena kryptimi, greitis ribojamas iki 70 km/val. Tiesa, prieš pat Jonavą kelias susiaurėja.

„Kelias sutvarkytas, jei visi laikytųsi Kelių eismo taisyklių (KET), eismo įvykių nebūtų. Tačiau juodųjų dėmių statistika nėra visiškai tiksli – tai paskutinių penkerių metų statistika, o eilė problemų jau gali būti išspręsta. Šiame kelyje įrengti šviesoforai, kurie stabdo automobilių greitį. Yra pėsčiųjų perėjos, nuolat budi pareigūnai. Išskyrus vieną skaudų eismo įvykį, pastaruoju metu šiame kelyje nelaimių nebuvo“, – sako Danas Česnauskas, Kauno apskrities VPK Kelių policijos vadas.

Tiesa, paskutinė skaudi nelaimė kelyje Kaunas-Jonava įvyko nesenai, balandžio 27-osios vakarą – nuo Kauno Karmėlavos link važiavęs automobilis „Audi 80“, vairuojamas 22 metų merginos, sankryžoje sukdamas į kairę susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu „BMW 730D“, kurį vairavo 36 metų Afganistano Respublikos pilietis.

Įvykio metu sužeisti abu vairuotojai ir automobilio BMW 31 metų keleivis, kurie dėl patirtų traumų buvo nuvežti į Kauno klinikas. „Audi“ vairuotoja po dviejų valandų ligoninėje mirė.

Taip pat avaringos Šiaulių apylinkės – čia galima aptikti 6 juodąsias dėmes. Daugiau niekur Lietuvoje tokios didelės juodųjų dėmių koncentracijos nėra.

Mažeikiai dėmių atsikratė

Pagal juodųjų dėmių skaičių prieš kelerius metus išsiskyrė ir Mažeikiai – šio miesto apylinkėse buvo galima rasti tris itin avaringas vietas. Tačiau pastaraisiais metais situacija pasitaisė – šių metų žemėlapyje iš trijų dėmių beliko viena.

„Juodosios dėmės sudaromos pagal žuvusius, sužeistus žmones. Kai kuriais atvejais galima sakyti, kad nebuvo papildomų reguliavimo priemonių, nebuvo mažinamas greitis ir panašiai. Gal trūko policijos pareigūnų, bet dažniausiai tie atvejai nebūna lemiami – negalima sakyti, kad pareigūnas galėtų lemti eismo įvykio buvimą ar nebuvimą.

Būna atvejų, kad važiuoja neblaivus vairuotojas, buvo atvejų, kai žmogus tiesiog užmiega. Kartais būna nepalankios oro sąlygos – atrodo kelias buvo normalus, o staiga pasidaro plikledis“, – DELFI teigė Telšių apskrities, kuriai priklauso Mažeikiai, VPK vadovas Remigijus Rudminas.

Pareigūnas teigė, kad neretai nelaimes lemia žmogiškasis faktorius.

„Mūsų pareigūnai nuolat vykdo kelių priežiūrą ir apžiūrą. Vykdomos eismo reguliavimo priemonės dėl greičio. Kartais tos juodosios dėmės pasislenka ten, kur net negalėtum įtarti, kad ten gali būti nelaimė.

Nepaskutinėje vietoje ir žmogiškasis faktorius – patirtis, sveikatos būklė, nuovargis, alkoholio vartojimas. Aišku, tai mūsų uždavinys, kad keliuose nebūtų neblaivių vairuotojų“, – DELFI sakė R. Rudminas.