Draudimo bendrovės „Ergo“ Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius Gytis Matiukas akcentuoja, kad ne visais atvejais reikalinga kviesti policijos pareigūnus, o norint gauti draudimo išmoką, daugelis procesų gali būti paprastesni.
Kaip pasakoja G. Matiukas, eismo įvykių šalies keliuose ypač padaugėja suprastėjus vairavimo sąlygoms, pavyzdžiui, lyjant. Be to, neretai prie avarijų prisideda ir į telefonus įnikę vairuotojai, kurie nesutelkia dėmesio vairuodami ir yra gatvėse neatidus. Būtent dėl šios priežasties DELFI drauge su partneriais iniciavo socialinę akciją „NežVairuok“, raginančią vairuotojus padėti telefonus į šalį.
„Kasdien sulaukiame kelių dešimčių pranešimų apie savo klientų avarijas. Suprantama, vienos būna smulkios, kitos – didesnės ar netgi tragiškos. Vis dėlto, vertinant iš piniginės prizmės, kiek daugiau nei pusės visų eismo įvykių transporto žalos būna iki 500 eurų“, – teigia draudiko atstovas.
Ekspertas pabrėžia, kad dar ne visi vairuotojai, patekę į eismo įvykį, žino, kaip reikia elgtis. Tokiais atvejais neretai nutinka taip, kad atlyginti žalą tampa sunkiau ar pernelyg ilgai užtrunka, o galiausiai nukentėjusysis lieka nepatenkintas.
„Svarbu atminti, kad įvykus avarijai visais atvejais reikia pasirūpinti savo ir aplinkinių saugumu, o transporto priemonė turi būti saugiai palikta ant kelio, kad neatsitiktų dar didesnė nelaimė. Antras etapas yra užfiksuoti eismo įvykį – būtina tinkamai užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Jeigu incidento dalyviai sutaria dėl aplinkybių, policijos kviesti net nereikia. Tokiu atveju užtenka nubraižyti avarijos schemą, užpildyti reikalingus duomenis, nurodyti kaltininką bei nukentėjusįjį ir pasirašyti“, – aiškina G. Matiukas.
Pasak bendrovės atstovo, tik tais atvejais, kai nesutariama dėl avarijos aplinkybių, per incidentą nukentėjo žmonės ar buvo apgadintas svetimų žmonių turtas, į avarijos vietą būtina kviesti policijos pareigūnus. Būtent jų darbas ir yra įvertinti įvykio aplinkybes, nustatyti kaltininką ir padėti užpildyti deklaraciją.
Yra lengvesnis kelias
Ekspertas akcentuoja, kad dar viena svarbi dalis – po įvykio nustatyti žalą. Tai iš dalies gali padėti atlikti ir policijos pareigūnai, jei jie buvo iškviesti į įvykio vietą. Tačiau vėliau bet kokiu atveju dėl žalos masto nustatymo dar tenka kreiptis į draudimo bendrovę, servisą ar samdytis nepriklausomus ekspertus.
G. Matiukas priduria, kad jo atstovaujamos bendrovės klientai jau kurį laiką gali naudotis paslauga „ERGO Smart“, kuri leidžia patiems nukentėjusiems ar kasko turintiems vairuotojams išmaniuoju telefonu užfiksuoti pažeidimus ir duomenis pateikti draudikui. Šiuo atveju nereikia jokių ekspertų ar vertintojų pagalbos.
Dažniausios klaidos:
- Eismo įvykio deklaracijos užpildomos netinkamai arba su klaidomis: netiksliai aprašyta avarinė situacija ir nubraižyta arba visai nenubraižyta schema, neteisingai nurodoma, kas kaltininkas.
- Skubama susidūrusias transporto priemones patraukti į šalikelę, taip iš dalies sunaikinant avarijos aplinkybes atskleidžiančius įrodymus.
- Nėra eismo įvykio nuotraukų.
- Pasiduodama kito vairuotojo spaudimui arba emocijoms ir taip iš nukentėjusiojo tampama kaltininku.
- Bandoma tartis „gražiuoju“ nepildant dokumentų arba apie eismo įvykį draudimo bendrovei pranešama per vėlai.