Kodėl kiekvienas tai, kas yra sudėtingos eismo sąlygos, supranta skirtingai? Atsakymas paprastas – vairuotojų gebėjimai skiriasi, todėl vieni kliūtis pastebėti ir į jas sureaguoti gali greičiau, kitiems tai užtrunka kiek ilgiau. Gebėjimas suvaldyti automobilį taip pat yra labai individualus, o neretai vairuotojo įsitikinimas, jog jis labai gerai vairuoja, dažniausiai pasibaigia eismo įvykiu.
Ne per greitai ir ne per lėtai
Susidarius rūkui vairuotojai turėtų prisiminti, kad kelio danga tampa drėgna, o tai reiškia, kad automobilis gali pradėti slysti. Itin slidu gali būti ir lyjant ar sningant, o ypač prasidėjus lijundrai. Visais atvejais vairuotojai, pirmiausia, turėtų sumažinti greitį ir judėti saugiu, srautui artimu greičiu. Kontrastingai, tai yra, pernelyg greitai ar ypač lėtai, važiuojantys vairuotojai kelia sumaištį eisme, o tai gali išprovokuoti kitų eismo dalyvių staigų stabdymą ir avarijas.
Saugaus eismo ekspertai akcentuoja, kad tais atvejais, kai eismo sąlygos yra sunkios, o vairuotojas baiminasi važiuoti, jis turėtų savo automobilį palikti namuose. Tokiu atveju kur kas saugiau bus ne prisiversti važiuoti savarankiškai, o pasinaudoti viešuoju transportu.
Tolygus judėjimas
Slidžiame kelyje vairuotojai turėtų vengti bet kokių staigių judesių. Norėdami aplenkti ar apvažiuoti kliūtį, vairuotojai turėtų manevrui pasilikti daugiau laiko ir kelio. Lenkimo manevrą reikėtų suplanuoti iš anksto bei jį atlikti ramiai, pernelyg staigiai nekeičiant nei važiavimo greičio, nei juostos, mat taip automobilis gali prarasti sukibimą su keliu.
Esant sudėtingoms eismo sąlygoms vairuotojai turėtų vengti ir staigaus stabdymo. Tikštame rūke ar stipriai lyjant kiti vairuotojai gali nespėti laiku sureaguoti į pasikeitusį važiavimo greitį, ar net nepastebėti stabdančio automobilio. Tais atvejais, kai kelią padengia ledas, staigiai stabdyti tampa dar pavojingiau.
Eismo įvykių ir staigaus stabdymo pavyktų išvengti, jei vairuotojai tarp transporto priemonių palaikytų KET rekomenduojamą 2-3 sekundžių saugų atstumą. Būtent dėl per mažų tarpų vairuotojai nespėja laiku sureaguoti į priekyje važiuojančios transporto priemonės vairuotojo veiksmus bei negeba automobilio sustabdyti laiku.
Nepatariama ir sustoti per arti kito automobilio, mat tai dažniausiai lemia grandininę reakciją, kai eismo įvykio metu atsitrenkiama į vieno automobilio galą, tačiau apgadinamos, trys, keturios ar dar daugiau arti viena kitos stovėjusių transporto priemonių.
Saugų atstumą bei greitį reikėtų palaikyti ir sukant į posūkius, mat tada taip pat yra tikimybė, kad automobilis gali prarasti sukibimą su kelio danga. Dar prieš pradėdami manevrą vairuotojai turėtų iš anksto, tolygiai spausdami stabdį, sumažinti greitį ir manevrą atlikti nestabdydami.
Pirmiausia – saugumas
Tais atvejais, kai eismo įvykio išvengti nepavyksta, vairuotojai turėtų imtis visų saugumo priemonių, kad išvengtų dar prastesnių pasekmių. Jei įvyko smulki avarija, kurios metu žmonės nenukentėjo, o automobiliai apgadinti nežymiai, vairuotojai turėtų kuo greičiau apie tai įspėti kitus eismo dalyvius.
Dar prieš išlipdami iš automobilio vairuotojai turėtų įjungti avarinę šviesos signalizaciją, apsirengti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, o po to pasirūpinti, kad avarinio sustojimo ženklas būtų pastatytas ne arčiau, kaip už 25 metrų mieste bei 50 metrų užmiestyje. Tik pasirūpinę savo ir kitų saugumu vairuotojai gali pradėti aiškintis eismo įvykio aplinkybes.
Taip pat, jei avarija nesudėtinga, o jos dalyviai sutaria dėl kaltės, reikėtų pasistengti kuo greičiau patraukti nukentėjusias transporto priemones nuo važiuojamosios kelio dalies ir atlaisvinti ją, kad nesusidarytų spūstys.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.