Paklausus, kaip vairuotojai turėtų elgtis, jei stovint spūstyje iš galo atvažiuoja kortežas lydimas pareigūnų, A. Pakėnas pabrėžė, kad ypač svarbu, jog tokiais atvejais būtų įjungti ne tik švyturėliai, tačiau ir garsinė specialiųjų tarnybų signalizacija.
„Jei įjungti tik švyturėliai, mes nieko nedarome ir niekaip nereaguojame. Tai reiškia, kad kortežas mato, kad yra laisvas kanalas, todėl mūsų pasitraukimo jam nereikia. Bet jei kortežas važiuoja ir su švyturėliais, ir su garsine signalizacija, tada mes turime sudaryti jam, taip vadinamą, koridorių“, – aiškino A. Pakėnas.
Atsidūrė tokioje situacijoje vairuotojai turėtų vadovautis eglutės principu – transportas esantis dešiniausioje eismo juostoje traukiasi į dešinę, atitinkamai esantys kairiausioje eismo juostoje traukiasi į kairę. Jei tokia situacija susidaro plačioje gatvėje, kur yra 3 eismo juostos viena kryptimi, tokiu atveju esantys kairiausioje eismo juostoje traukiasi į kairę, o esantys vidurinėje ir dešiniausioje eismo juostoje – į dešinę. Koridorius susidaro tarp antros ir trečios eismo juostų.
Tačiau ką, daryti, jei kelias labai siauras ir besitraukiantiems reikia važiuoti ant bortų. Paklustas ar taip elgtis legalu, A. Pakėnas teigė, kad tokiais atvejais, kai nėra kito būdo pasitraukti, taip elgtis yra legalu.
„Kiek kartų gyvenime teko susidurti su tokiais pravažiavimais, žinau, kaip yra mokyti tie žmonės, jie nesustos. Jie turi įsakymus, jie turi sprendimus, kuriuos jie priima iki taranavimo. Jų pagrindinė užduotis – užtikrinti kortežo saugumą, o ne mūsų saugumą. Čia reikėtų nesusipainioti ir nesipainioti jiems po kojomis. Vyksta renginiai, todėl reikia būti pilietiškais ir supratingais ir labai nesipiktinant tiesiog atlikti savo, kaip vairuotojo, pareigą“, – aiškino A. Pakėnas.
Be vairuotojų eisme taip pat zuja ir pėstieji, paspirtukininkai, dviračių vairuotojai, tad kaip tokiais atvejais turėtų elgtis jie? Anot vairavimo instruktoriaus, šie žmonės taip pat turi nepamiršti, kad yra eismo dalyviai, kuriems Kelių eismo taisyklės galioja taip pat, kaip ir automobilių vairuotojams.
„Tokiems eismo dalyviams reikėtų pasiskaityti ne tik teises, bet ir pareigas, kaip dviratininkų, paspirtukininkų, taip ir pėsčiųjų. Ten jie turėtų pamatyti, kad yra parašyta, jog jie privalo praleisti specialųjį transportą važiuojantį su švyturėliais ir sirenomis. Man teko skaityti apie vieną eismo įvykį, kurio metu mergina su ausinėmis ėjo per pėsčiųjų perėją, įsitikinusi, kad ji turi pirmenybę, tačiau ji neišgirdo sirenų ir atsitrenkė į greitosios pagalbos automobilio šoną. Tuomet viskas gerai baigėsi, tačiau gali baigtis ir blogai. Dėl to svarbu prisiminti, kad ir kiti eismo dalyviai turi praleisti kortežą“, – sakė vairavimo instruktorius.
A. Pakėnas taip pat atkreipė dėmesį, kad svarbu sustoti ne tik tais atvejais, kai kortežas atvažiuoja iš galo, tačiau ir tuomet, kai jis artėja iš priekio. Tokiu atveju, anot jo, reikėtų visiems pasitraukti kuo arčiau dešiniojo kelio krašto ir sustoti.
„Vienintelis atvejis, kada nereikia sustoti, kada kortežas atvažiuoja iš priekio, tai kaip tarp skirtingų krypčių juostų yra skiriamoji žalia juosta su tvora. Jei žalios skiriamosios juostos nėra, o kelias yra trijų ar keturių juostų, mes taip pat turime trauktis į dešinę, sustoti ir laukti kol kortežas pravažiuos iš priekio“, – aiškino A. Pakėnas.
Paklaustas, kada galima pajudėti iš vietos, A. Pakėnas teigė, kad klasikinis kortežo judėjimo principas yra toks, jog iš paskos turi važiuoti automobilis su švyturėliais, tad pravažiavus tokiam – uždarančiam – automobiliui su švyturėliais, kiti eismo dalyviai taip pat gali pajudėti iš vietos.
Tiesa, saugaus eismo ekspertas taip pat pažymi, kad vykstant tokiam renginiui vairuotojai turėtų būti atidesni, sumažinti klausomos muzikos garsą iki tokio, kad gebėtų girdėti, kad vyksta palink.
Visą LNK žinių tarnybos reportažą galite peržiūrėti žemiau.