Kada pagaliau dviratininkai ir pėstieji turės normalius takus

Atšilus orams dažnas lietuvis automobilį pakeičia dviračiu ar keliauja pėsčiomis. Sezonui ruošiasi ir pėsčiųjų bei dviračių takus prižiūrinčios įmonės bei savivaldybės. Deja, žiemą takai apsnigti ir neišvažiuojami, pavasarį – ne retai patvinsta, o pagrindinis valdininkų pasiteisinimas – kad dar ne sezonas.

LRT laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“ pasidomėjo, kokios ryškiausios problemos, su kuriomis susiduria pėstieji ir dviratininkai, bei kaip ateityje ruošiamasi šias problemas spręsti.

Prasidėjus šiltajam sezonui įprastą transporto priemonę – automobilį – daugelis pakeitė dviračiu ar kelionėmis pėsčiomis. Tačiau vos susiruošus į pirmąsias tokias keliones į akis iš karto krinta dar nenuvalyti, žvyro bei kelio šiukšlių sluoksniu pasidengę šaligatviai.

Dviračiu sunku važiuoti per žiemą ištrupėjusiomis plytelėmis. Atrodytų – tereikia palaukti ir vasaros sezonui pėsčiųjų bei dviračių takai bus sutvarkyti. Tačiau šių eismo dalyvių grupės sako su problemomis ir valdžios abejingumu susiduriančios ištisus metus.

Lietuvos pėsčiųjų asociacijos prezidentas Silvestras Dikčius teigia, kad apie infrastruktūros plėtrą šalyje nuolatos kalbantys valdininkai pamiršta, jog pėstieji ir vis labiau augančios dviratininkų gretos yra nemažiau svarbios nei automobilių vairuotojai.

„Dažniausiai, kai kalbama apie kelių įrengimą, pirmenybė teikiama automobiliams ir šalia kelio dar įrengiamas koks šaligatvis, kuriuo vaikšto žmonės, nusprendę į parduotuvę ar į darbą eiti pėsčiomis. Bet iš tikrųjų pėstieji yra labai didelė visuomenės dalis, net ir tie patys vairuotojai, kai jie nevairuoja, tampa pėsčiaisiais. Mamos su vaikiškais vežimėliais, vyresnio amžiaus žmonės, vaikai, neįgalieji... Bet iš tiesų esama infrastruktūros situacija nėra patenkinama“, – savo argumentus ir įžvalgas dėlioja S. Dikčius.

Vienas akivaizdžiausių infrastruktūros trūkumo pavyzdžių – sostinėje

Štai vienas akivaizdžiausių pavyzdžių – nuo 2001-ųjų sostinėje veikianti universali arena, kurioje įsikūręs vienintelis Vilniaus futbolo maniežas. Šio pastato prieigose nėra ir niekada nebuvo nei pėstiesiems skirto šaligatvio, nei perėjos. Dėl sportuoti čia susirenkančių vaikų saugumo susirūpinę treneriai ir visi mikrorajono gyventojai. Su vaikais arenoje dirbanti Ina Doškutė pasakoja, kad baisiausia čia būna rudenį ir pavasarį, kai prietemoje tenka klampoti per purvą, vandenį ar čiuožti ledu. Vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip atrodo kelionė nuo artimiausios autobusų stotelės iki maniežo, trenerė pasidalijo socialiniuose tinkluose.

„Iš pradžių buvo kalbėta „Facebook“, kad jie kreipsis [į savivaldybę], tada kreipėsi ir gavo iš savivaldybės tokį standartinį atsakymą, kad šiuo metu čia nėra lėšų. Kai bus patvirtintas detalusis planas – bus tiesiami vamzdynai, šaligatvis“, – pasakojo S. Dikčius.

„Ten toliau yra pėsčiųjų perėja, bet reikia padaryti saugų kelią, įrengti šaligatvį ir, jei galima, visą kampą atitverti saugiu atitvaru, kad vaikai galėtų saugiai ateiti pas mus. Vasarą matomumas yra geras, bet įsivaizduokit, kai žiemą sutemsta 16 val. ir yra slidu, vaikai eina, griūva“, – apie tai, kodėl probleminėje vietoje būtinas šaligatvis, kalba „Sportima“ sporto trenerė I. Doškutė.

Po ilgai konstatuoto fakto, kad lėšų čia gerinti infrastruktūrą nėra, pėsčiųjų asociacija apie problemą papasakojo žurnalistams. Viešumo galia ar netikėtas sutapimas, tačiau šiandien savivaldybė prie sporto arenos jau yra numačiusi gatvės rekonstrukciją.

„Yra suprojektuota probleminė Ąžuolyno gatvės atkarpa ir ruošiami dokumentai viešiesiems pirkimams. Kai įvyks viešieji pirkimai, prasidės ir darbai. Tikimės, kad jau šiemet darbai pajudės ir galėsime džiaugtis sutvarkyta gatve, šaligatviais ir pėsčiųjų perėjomis“, – šia problemine vieta susirūpinusius žmones ramina Vilniaus miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Arūnas Visockas.

Šaligatviai yra, bet rūpintis jais reikėtų labiau

Neapgalvotai ir nesaugiai suprojektuotų kelio atkarpų ir elementų tikrai gausu kiekviename Lietuvos mieste. Tačiau keliaujantieji dviračiu bei pėsčiomis išskiria ir dar vieną problemą. Anot jų, susidaro įspūdis, kad prioritetų sąraše pirmaujant automobilių keliams, pėstiesiems bei dviratininkams skirti takai šaltuoju metų sezonu valomi ir prižiūrimi tik tuomet, kai lieka laiko.

„Jei sninga kokias tris ar keturias valandas, niekas nevalo kelio, tuoj prasideda skandalas, kodėl savivaldybė netvarko. Bet jei, pavyzdžiui, sninga naktį iš šeštadienio į sekmadienį arba šeštadienį vakare, tai 100 proc. garantuoju, kad visame Vilniuje šaligatviai bus nevalyti iki pat pirmadienio, o pirmadienį 6 val. ryte pradės juos valyti. Bet tai paliekama pačių žmonių, kurie patiria traumas, atsakomybei. Jei kelias slidus, savivaldybė atsakinga už avarijas. Bet pėstieji, kurie gali patirti traumas ir jas patiria, lyg ir atsakingi patys“, – akivaizdžias problemas vardina S. Dikčius.

„Jei žmonės skundžiasi, kad nenuvalyti takai, po mėnesio gauna atsakymą, kad jau nutirpo sniegas, viskas gerai. Tai vis dėlto kartais pasigendame operatyvesnio reagavimo ir priežiūros visus metus“, – S. Dikčiui pritaria ir Justas Ingelevičius, Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys.

Socialiniuose tinkluose dviratininkai neseniai dalijosi nuotraukomis iš vienos intensyviausių gatvių sostinėje. Šalia jos esančiu pėsčiųjų bei dviračių taku į miestą ir iš jo namo kasdien keliauja srautas gyventojų. Tačiau jau ne pirmus metus, pavasarį pradėjus tirpti sniegui, dauboje esantį taką gausiai užlieja vanduo. Ši vieta tampa nebeišvažiuojama.

Pėsčiųjų bei dviratininkų organizacijos tikina ne kartą apie situaciją pranešusios savivaldybei, miesto gatves prižiūrinčiai ir tvarkančiai įmonei „Grinda“ ir aplinką administruojančiai įmonei „Mano aplinka“. Tačiau „Grindos“ atstovai teigia, kad susikaupęs vanduo – neva „Mano aplinkos“ rūpestis, o „Mano aplinka“ pirštu rodo į „Grindą“.

Nors šioje vietoje savivaldybė taip pat jau numato rekonstrukcijos darbus, kol jie bus įgyvendinti, miesto valdžia gyventojus ragina laukti. Deja, laukdami, kol vanduo nuseks, eismo dalyviai ieško išeičių ir, nenorėdami bristi, jie rizikuodami gyvybe žingsniuoja važiuojamąja kelio dalimi.

„Jei yra kažkokia avarinė situacija ir susikaupė dideli kiekiai vandens, tai turėtų likviduoti „UAB Grinda“, išsiurbti vandenį. Bet šioje vietoje buvo atlydis, gruntas dar įšalęs, vanduo nesusigeria, aplink tirpsta sniegas, jis bėga į žemiausią vietą ir susikaupia vanduo. Šioje situacijoje tiesiog reikėtų išlaukti, o ateityje ta situacija bus išspręsta.

Apie visus šiuos pavyzdžius žinome ir stengiamės kažką padaryti. Kuo toliau, tuo labiau miesto infrastruktūroje dviračiai užima vis didesnį vaidmenį. Kalbant konkrečiai apie Ukmergės gatvę, šiuo metu yra užsakytas techninis projektas, yra projektuojama visa atkarpa nuo Konstitucijos prospekto iki vakarinio aplinkkelio ir situacija bus išspręsta. Kaip tik šalia esantis sklypas greitu metu pradės vystytis ir situacija, manome, susitvarkys“, – apie susidariusią situaciją ir artimiausius planus kalba Vilniaus savivaldybės atstovas.

Pavyzdžių, kaip tvarkytis, siūlo ieškoti užsienyje

Anot Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos nario J. Ingelevičiaus, valdininkams menkai rūpi ir augantis dviračių mėgėjų skaičius. Takai nevalomi, o ženklų nepaisantys pažeidėjai nebaudžiami. Tuo metu sostinės savivaldybės Ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas aiškina, kad dviratininkus kaip tik intensyviai stengiamasi integruoti į eismo dalyvių būrį.

„Viena atkarpa buvo, kuri visur minima, kai rudens pabaigoje buvo išsiveržęs gruntinis vanduo, užliejo visą gatvę, o kartu su ja užšalo ir dviračių takas. Bet čia vienetinis atvejis. O kitur visi dviračių takai tikrai yra prižiūrimi, valomi. Net pastebėjau tokių atvejų, kai pirmiausia buvo nuvalytas dviračių takas, o ne šaligatvis“, – pasakoja A. Visockas.

Jei stengiamasi dėl dviratininkų, nukenčia pėstieji, o jei labiau rūpinamasi pėsčiųjų takais – laisvai judėti sunku dviračiais. Tačiau visų Lietuvos miestų savivaldybės artimiausiu metu privalės sugalvoti, kaip pasirūpinti visomis eismo dalyvių grupėmis. Rengiami darnaus judumo mieste planai, kuriuose akcentuojama būtinybė plėtoti viešojo, bevariklio ir ekologiško transporto, taip pat specialiųjų poreikių turintiems žmonėms pritaikytą infrastruktūrą.

„Šiandien miestams yra skirta 30 mln. eurų iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų susisiekimo sistemai gerinti, darnaus judrumo planams rengti, šiuose planuose numatytoms priemonėms įgyvendinti. Miestai turės puikias galimybes susitvarkyti savo susisiekimo sistemą ir ją padaryti patrauklesnę žmogui“, – apie tai, kad netolimoje ateityje viskas turėtų pasikeisti į gera, pasakoja Susisiekimo ministerijos Kelių transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Damidavičius.

„Aš negaliu sakyti, kad savivaldybės nieko nedaro. Be abejo, vyksta teigiamų dalykų, bet, mano nuomone, jie vyksta nepakankamai greitai ir nepakankamai intensyviai, nes koncentruojamasi į didelius, stambius projektus, kuriuos galima parodyti – tiek ir tiek ES pinigų įsisavinom, kai nutiesti šaligatvį kainuotų keliasdiašimt tūkstančių eurų arba mažiau ir jis būtų naudingas to rajono gyventojams arba net išsaugotų kažkieno gyvybę“, – apie pastebimas nepakankamas pastangas kalba S. Dikčius.

J. Ingelevičius sako, kad rengiant infrastruktūros gerinimo planus, derėtų rimtai pažvelgti į užsienio šalių pavyzdžius. Štai dviračių šalimi vadinamoje Olandijoje automobiliams skirtos eismo juostos gerokai siauresnės nei pas mus, o jomis važiuojančiųjų srautas didžiulis ir puikiai valdomas. Ten vietos užtenka visiems, skirtingais būdais judantiems eismo dalyviams.

„Pas mus vis dar yra požiūris, kad dviratis yra laisvalaikio ir pramogos priemonė ir jis nėra tinkamas kasdienėms kelionėms. Šiuo metu kasdieninės kelionės dviračiais nesudaro nė vieno procento, kai automobilių naudojimas yra 91 proc. Planai orientuoti būtent į infrastruktūros gerinimą ir jo plėtrą, o ne į rekreacinę plėtrą“, – teigia J. Damidavičius.

Bent tokiais savivaldybių pažadais džiaugtis gali dviratininkai ir pėsčiomis keliauti mėgstantys žmonės. Darnaus judumo planus patvirtinti visi miestai privalo per šiuos metus, o juos įgyvendinti – per ketverius artimiausius metus. Gal tuomet judėti bus saugiau ir nei sniegas, nei vanduo ar staiga pasibaigęs takas keliauti nesutrukdys.