Mažiau dėmesingumo, daugiau eismo
Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, didesnį pirmadienio avaringumą būtų galima sieti su objektyviomis aplinkybėmis.
„Lygindami avaringiausias 2019–2020 metų dienas pastebime, kad dažniausiai šis titulas atitekdavo pirmadieniams – šiomis savaitės dienomis užregistruotų eismo įvykių skaičius šoktelėdavo ir iki 150. Akivaizdu, kad net ir trumpa savaitgalio pertrauka nuo darbų turi įtakos pirmadieniniam vairuotojų dėmesingumui. Be to, įprastai eismas savaitės pradžioje keliuose būna labiau įtemptas: padaugėja automobilių, skubėjimo, spūsčių“, – situaciją apibūdina R. Bieliauskas.
Anot draudiko atstovo, budrumo stoka ir didesnis atsipalaidavimas į avaringiausių dienų sąrašus pernai ir užpernai įtraukė ir ketvirtadienį bei penktadienį. Šiomis savaitės dienomis draudikų fiksuotas eismo įvykių skaičius pasiekdavo ir 100.
„Baigiantis darbo savaitei, daugiau automobilių juda iš miestų, susidaro spūstys. Be to, vairuotojai po savaitės darbų yra labiau pavargę, taip mažėja ir dėmesingumas prie vairo, o galbūt – dažniau leidžiasi į vakarines pramogas, stokoja budrumo ir atsakingo vairavimo“, – pastebi draudimo ekspertas.
Pavojingos ir šventės, ir žiema
Kalbėdamas apie eismo įvykių statistiką, R. Bieliauskas pastebi, jog tradiciškai kasmet į avaringiausių dienų sąrašus patenka šventinės ar prieššventinės dienos. Vienus didžiausių nelaimių skaičių 2019 m. draudimo bendrovė fiksavo gruodžio 23-ąją, likus dienai iki Kūčių, taip pat – balandžio 23-ąją, iškart po Šv. Velykų. 2020 m. vienomis avaringiausių tapo gruodžio 15 d. bei rugpjūčio 31 d. ir rugsėjo 1 d.
„Rugsėjo 1-oji jau tapo tradicine sumaišties keliuose diena: po vasaros į miestus sugrįžę automobiliai, vaikus į mokyklas skubantys nuvežti tėvai, naujo miesto gatvių gerai nepažįstantys studentai sukelia išskirtinai sudėtingas sąlygas visiems eismo dalyviams. Gruodžio 15-osios aktyvesnį judėjimą galima paaiškinti tuo, jog tai buvo paskutinė diena prieš šalyje sugriežtinant karantino sąlygas. Panašiomis aplinkybėmis pasižymi ir kitos šventinės dienos, o jas neretai lydi ir keliautojų nuovargis ar išsiblaškymas“, – sako R. Bieliauskas.
Jis priduria – didesnį avaringumą šalies keliuose galima sieti ir su sezoniškumu. Remiantis bendrovės statistika, nelaimingų įvykių daugiausiai fiksuojama žiemą ir ankstyvą pavasarį, o rečiausiai į avaringiausių dienų sąrašus patenka gegužės mėnuo.
„Nenuostabu, kad 2020-ieji išsiskyrė ne tokiais kontrastingais avaringiausių dienų skaičiais. Pernai pirmąsias vietas avaringiausių sąrašuose užėmė ir 80 eismo įvykių neturėjusios dienos, kai 2019 m. avaringiausios įprastai perkopdavo 100 įvykių. Tuštesni keliai bei ribojamas judėjimas švenčių metu pakoregavo jau taisykle tapusias eismo įvykių tendencijas“, – teigia R. Bieliauskas.