Laidoje „Delfi Rytas“ apsilankęs „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas pabrėžė, kad žinia apie kitąmet laukiančią naujovę nėra nauja kitose šalyse. Pavyzdžiui, Vakarų Europoje jau kurį laiką dalimi vairavimo egzamino yra savarankiškas vairavimas, būtent vadovaujantis navigacijos rodmenimis.
„Tie, kurie testuoja būsimus vairuotojus, nori padaryti kuo tikresnes sąlygas egzamine, kad žmonės, išvažiavę į kelius, nesusidurtų su iššūkiais. Jei kalbėtume apie egzaminą, tai dabar egzaminuotojas pasako, kur reikės važiuoti artimiausioje sankryžoje, kokią kryptį pasirinkti ir t.t. O išlaikęs egzaminą žmogus pats vienas turi susigaudyti gatvėse ir pasirinkti teisingai“, – kalbėjo pašnekovas.
Anot S. Šumino, žinia paskelbta iš anksto, tad laiko pasiruošti pokyčiams egzamine ir vairuotojų mokyme yra tiek vairavimo mokykloms, tiek mokiniams.
Navigacija – ne automobilinė
Kaip pasakojo S. Šuminas, buvo ilgai svarstoma, kokią įrangą pasirinkti būsimų vairuotojų testavimui. Visgi nuspręsta nenaudoti automobiliuose esančių iš anksto įdiegtų navigacijų, taip pat ir nenaudoti populiarios „Google Maps“ paslaugos.
„Tai nebus automobilinė navigacija. Bet mes žiūrėjome visus variantus. Tai bus atskira navigacija. Ir būtent todėl mes nesakome, kad jau nuo sausio 1-osios laukia pokyčiai, tik tiek, kad tai bus nuo kitų metų, kadangi norime pasiruošti ir nusipirkti tą, ką norime“, – aiškino S. Šuminas.
Pašnekovas neatsakė, kada galima tikėtis pasikeitusios egzaminų tvarkos, tačiau pabrėžė, kad „Regitra“ apie tai informuos iš anksto.
Kokios klaidos bus kritinės
Anot S. Šumino, tikrai nereikia nusiteikti, kad važiavimas su navigacija truks visą egzaminą – 45 minutes. Numatyta, kad viso labo vairuoti vadovaujantis navigacijos signalais reikės apie 10 minučių. Be to, ši užduotis lauks egzaminui įsibėgėjus, o ne jo pradžioje.
„Jei tai būtų visas egzaminas, būtų per didelis stresas. Be to, užduotis lauks per vidurį, nes turi pradėti žmogus važiuoti, apšilti. Tad manome, kad po 10 minučių egzaminuotojas į navigaciją įves kažkokią užduoti ir būsimasis vairuotojas važiuos nuo taško A į tašką B“, – kalbėjo S. Šuminas.
Anot jo, esminė žinia, kurią, jo manymu, turėtų išgirsti visi būsimi vairuotojai, ta, kad net jeigu vairuodamas žmogus nuklys nuo nustatyto maršruto, tai nebus laikoma kažkokia klaida.
„Mūsų tikslas yra įvertinti, kaip saugiai žmogus vairuotoja toje savarankiško važiavimo atkarpoje, o ne pasiekti kažkokį maršrutą“, – akcentavo „Regitros“ atstovas.
Tad, pasak jo, atsiradęs naujas elementas egzamine neturės jokios įtakos vertinimui, kitaip tariant, naujo tipo kritinių klaidų dėl to, kad reikės vadovautis navigacija, vairavimo egzamine neatsiras.
Pokyčių gali būti ir daugiau
Anot S. Šumino, visame pasaulyje vairuotojus ruošiančios įstaigos išgyvena pokyčių metą, mat gaminami automobiliai, turintys vis daugiau technologijų, padedančių vairuotojui ar net jį pakeičiančių tam tikrose situacijose.
„Visos egzaminų įstaigos turi iššūkį, ką leisti per egzaminą, kaip vertinti ir panašiai. Tai pagrindinis susitarimas yra, kad žmogus turi parodyti bazinius įgūdžius. Tai yra, jeigu, pavyzdžiui, akląją zoną stebinčios sistemos yra automobilyje, tai nereiškia, jog mes nesitikėsime, kad jis nesižvalgys per petį. Nes technologijos turi padėti mums būti saugesniais, bet yra ne viena, kuri įneša daugiau sumaišties. Be to, ir technologijos ne visada veikia taip, kaip deklaruojama“, – aiškino žinovas.
Tačiau savarankiško vairavimo elementų ilgainiui vairavimo egzaminuose bus vis daugiau, neslėpė S. Šuminas. Pasak jo, šis virsmas prasidėjo po to, kai buvo atsisakyta pratimų aikštelėje ir išvažiuota į realų eismą vykdyti reikalingų elementų, pavyzdžiui, pastatyti automobilį stovėjimo vietoje susiradus tinkamą vietą.
„Tad ilgainiui, gali būti, kad mes pradėję važiuoti savarankiškai prašysime vairuotojo parodyti, kaip įsijungia valytuvai, nusistato kažkoks kitas prietaisas. Ir visa tai tik tam, kad vairuotojui būtų geriau ateityje“, – kalbėjo specialistas.