Ekstremalus stabdymas, manevravimas ir šaltas prakaitas – apie tai galėtų papasakoti ne vienas vilkiko vairuotojas. Tiesa, dėl kraują stingdančių situacijų kelyje jie dažnai linkę kaltinti lengvųjų automobilių vairuotojus. Pavyzdžių – daug.
„Būna, kad lengvųjų automobilių vairuotojai nusprendžia „pamokyti“ – užlenda ir staiga stabdo. Vieną kartą Vengrijoje motociklininkas nusprendė taip pamokyti, bet nepagalvojo, kad vežu 12 tonų krovinį. Tada spėjo nuvažiuoti, bet jei dar būtų ilgiau stabdęs – būčiau nubloškęs“, – pasakoja vilkiko vairuotojas Artūras.
Štai Piotras ne tik vežioja krovinius sunkiasvore transporto priemone, bet ir dirba instruktoriumi. Vyras iki šiol negali pamiršti kelyje nutikusios nelaimės. Buvo pavasaris, snigo, o vilkiką vairavo jo mokinys. Priešpriešiais važiuojantį lengvąjį automobilį staiga sumėtė.
„Tiesiog į mus įsirėžė šonu. Tada vaizdelis buvo nekoks, nes du žmonės žuvo vietoje, o du išgyveno ir po to tiesiog nebenorėjau būti instruktoriumi“, – prisimena Piotras Pavliukevičius, „Ecodriving.lt“ sunkiasvorių transporto priemonių vairavimo instruktorius.
Nors pats tą akimirką nevairavo, mokytojas iki šiol jaučia kaltę.
Pakrauto vilkiko su priekaba svoris gali siekti apie 40 tonų. Kuo dažniausiai baigiasi susidūrimai su tokia mase?
„Jei susidūrimas smūginis, važiuojant priešingomis kryptimis, šansų išgyventi lengvojo automobilio vairuotojui, ypač priekyje sėdinčiam keleiviui, yra labai nedaug“, – pabrėžia Edgaras Sokolovskis, VGTU Transporto inžinerijos fakulteto prodekanas, eismo įvykių tyrimų ekspertas.
Specialistas atsimena, kad teko tirti ir išskirtinius atvejus.
„Įsivaizduokite: atvažiuoja transporto priemonė ir netikėtai atsikabina priekaba, transporto priemonė išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą. Teko tirti ir atlikti tyrimą – buvo nustatyta, kad sukabinimo įtaisas buvo techniškai netvarkingas“, – teigia E. Sokolovskis.
Dėl ko dažniausiai patenkama į avarines situacijas
„Dažniausiai sunkvežimiai būna sunkiai pakrauti ir jie neturi vadinamosios dinamikos – pradėję manevrą, jie negali suspėti jo pabaigti. Tai yra ne sunkvežimio kaltė, o neteisingas vairuotojo priimtas sprendimas“, – aiškina automobilių ekspertas Vitoldas Milius, analizuodamas avarijų, į kurias patenka sunkiasvorės transporto priemonės, priežastis.
Sunkiasvorė transporto priemonė nėra lanksti ir ją valdyti sudėtinga – juk tai ne lengvasis automobilis. Tačiau dažnai sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas ne iki galo įvertina situaciją, oro sąlygas ar tiesiog per greitai važiuoja. Ypač ant plikledžio. Instruktoriai sako, kad mažiau patirties turintis vairuotojas tada neretai puola į paniką. Kaip jam elgtis, jei vilkikas tampa nebevaldomas?
„Viskas priklauso nuo to, kaip greitai vairuotojas „įsikiša“ į situaciją, kiek leidžia jai plėtotis. Jei leido iki akimirkos, kai mašina būna nevaldoma, iškyla problemų“, – sako A. Savčenko.
Tuomet galimybė išsisukti iš situacijos – mažesnė negu 50 proc., todėl geriausia į tokią situaciją išvis nepatekti, tikina instruktorius. Ypač pavojingos vadinamosios „žirklės“, kai mašina su priekaba susilenkia per pusę. Kaip tai vyksta?
„Netikėtas staigus stabdymas, nuokalnės, posūkiai... Žirklės kaip tik yra ta situacija, kai automobilis tampa visiškai nevaldomas“, – aiškina A. Savčenko.
Susidūrimo su vilkiku pasekmės dažniausiai priklauso nuo greičio. Itin kraupius vaizdus po ką tik įvykusių susidūrimų tenka matyti keliautojui V. Miliui.
„Esu matęs labai žiaurių avarijų su lengvaisiais automobiliais, kai sunkvežimio vairuotojas išvažiavo į priešpriešinį eismą ir atsitrenkė. Baisu, nelabai kas lieka dažniausiai“, – prisimena V. Milius.
Vilkiko vairuotojas Saulius neneigia – kartais dėl avarinių situacijų tikrai nėra ko kaltinti lengvųjų automobilių. Būna, kad saugaus atstumo nesilaiko patys vilkikų vairuotojai. Štai kas yra nutikę Lenkijoje.
„Buvo sugedęs vilkikas ir važiavo kolonoje 6–7 vilkikai ir 3 nesilaikė saugaus atstumo. Pirmas trenkėsi į stovintį, dar bandė išsisukti, iš viso susidūrė keturi vilkikai. Kaip baigėsi, nežinau, bet avarija buvo stipri“, – sako Saulius.
Kai kurios didžiosios transporto įmonės turi savo instruktorius ir vairuotojus moko papildomai. Deja, dauguma sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų mokosi tik iš savo klaidų ir kelyje eksperimentuoja, tikina vairavimo mokytojai. Tad kyla natūralus klausimas: ar tikrai kiekvienas gali vairuoti vilkiką?
„Cirke meškinas irgi važiuoja su motociklu, bet jis važiuoja ratu. Tai turbūt galima išmokyti bet ką, bet ar kiekvienas tai galės daryti, nesukeldamas pavojaus kitiems? Sakyčiau, kad ne kiekvienas“, – teigia P. Pavliukevičius.
Nuo sunkvežimio tiesiogine prasme reikia bėgti – geriau nuvažiuoti nuo kelio ir verstis, pataria profesionalai.
„Net jei matai, kad vis tiek pataikysi į sunkvežimį, [reikėtų] vengti to susidūrimo kaktomuša, bandyti kažkaip slysti, aukoti vieną automobilio šoną ar kažką, bet nesitrenkti kaktomuša, nes labai skiriasi svoriai. Čia kaip bokse – neįmanoma laimėti prieš kitos kategorijos sportininką“, – lygina V. Milius.
Lengvojo automobilio vairuotojui svarbu suprasti, kad siaurame kelyje, posūkiuose sunkvežimio priekaba netelpa, todėl dažnai atsiduria kitoje eismo juostoje ir gali užkabinti kitus automobilius. Dažnai piktinamasi, kad vilkikai, apsisukdami ar darydami kitus manevrus, keičia eismo juostas. Bet tai daroma dėl sunkiasvorės transporto priemonės konstrukcijos. Aukštai sėdintiems vilkikų vairuotojams sunku pastebėti priešais „nosį“ staigiai manevruojančius lengvuosius automobilius. Būtent dėl to, pavyzdžiui, mieste, nepastebėję staiga užlindusių automobilių, gali juos užkabinti ir to net nepastebėdami pavojingai tempti kelis šimtus metrų.
Nešventi ir sunkiasvorių, ir lengvųjų transporto priemonių vairuotojai – jie dažnai klysta ten, kur nereikėtų, tvirtina vairavimo mokytojai. Beje, pastebima, kad daug susidūrimų su sunkiasvorėmis transporto priemonėmis įvyksta dėl apsnūdusių vairuotojų kaltės. Tyrimais įrodyta, kad pavargęs vairuotojas kelyje lygiai toks pats pavojingas kaip ir apsvaigęs nuo alkoholio.