Keliautojas ir vairavimo ekspertas Vitoldas Milius pasakojo, jog dažniausiai didelis pavojus kyla tada, kai vairuotojai neįvertina kelio dangos ir veiksmus atlieka pervertindami galimybes. Dar vienas didelis pavojus – „juodasis ledas“, kurio pastebėti gali būti neįmanoma.
Pastarojo vairuotojai raginami ypatingai saugotis, mat drėgną žiemą visoje Lietuvoje keičia šaltukas, paversiantis vandenį keliuose ledu.
Kaip lenkti saugiai
„Pastebėti „juodąjį ledą“ yra labai sunku, o jis yra itin slidus. Jei jau ant tokio ledo užvažiavote 90 km/val. greičiu ir reikia manevruoti, reikėtų nedaryti staigių judesių, o matant, kad automobilis slysta, bandyti jį nukreipti mažiau pavojinga kryptimi, nes dingsta visos galimybės sustoti laiku“, – atkreipė dėmesį vairavimo ekspertas.
V. Milius aiškino, kad ir esant šlapiam keliui, ir tada, kai ką tik prasidėjo lietus, vairuotojai turėtų vengti staigių judesių bei lenkimo manevrų. Ypač svarbu tai prisiminti tada, kai sinoptikai prognozuoja, jog nedidelę šilumą vakarėjant ar anksti ryte gali paleisti ledas. Tada, kai lenkimo išvengti nepavyksta, vairuotojas dar prieš atlikdamas manevrą turi įvertinti visas galimybes ir rizikas.
„Lenkiant žiemą reikia turėti kur kas daugiau vietos nei vasarą. Patį lenkimą ir pagreitėjimą reikia atlikti labai švelniai. Jei vairuotojas staigiai nuspaus akceleratorių, jis turės kovoti ne tik su provėžose esančiu vandeniu, bet ir su savo automobiliu, – sakė specialistas, pridūręs, kad esant prastoms oro sąlygoms nereikėtų bandyti lenkti manevruojant staigiais judesiais. – Nesvarbu, ar reikia važiuoti šlapiu keliu, ar bandyti „kirsti“ provėžas, kuriose telkšo balos, svarbiausia viską daryti labai atsargiai ir vienodu greičiu.“
Jeigu aplenkti nespėsite
Tais atvejais, kai vairuotojas mato, jog lenkimo manevro saugiai užbaigti nepavyks, nes iš priekio artėja automobilis, nereikėtų bandyti greičiau užlįsti prieš lenkiamą transporto priemonę – rekomenduojama saugiai grįžti atgal už jos.
„Situacijos, kai žmonės mato, jog aplenkti nepavyks, nes priešpriešine eismo juosta atvažiuoja automobilis, daugeliui kelia paniką. Tokiais atvejais vairuotojai pasimeta, bando staiga greitėti, o dėl ko kartais automobilis pradeda slysti. Tokiu atveju belieka stengtis išvengti kaktomušos“, – sakė V. Milius.
Vairavimo ekspertas aiškino, kad vieno patarimo visoms situacijoms negali būti, nes kas kartą reikia priimti skirtingus sprendimus, kurie galėtų padėti „nepamesti“ automobilio valdymo.
Koją pakiša ir technologijos
V. Milius atkreipė dėmesį į tai, kad dauguma automobilių turi įvairias vairuotojo pagalbos sistemas, padedančias automobiliui nepaslysti, tačiau būtent dėl jų, kai kelias slidus , vairuotojui gali nepavykti staigiai pagreitėti.
„Vairuotojai turi suprasti, kad esant labai slidžiam keliui gali nepavykti pagreitėti taip, kaip norisi. Gali ne tik prasisukti ratai – nuspaudus akceleratoriaus pedalą ir ratams praslydus, įsijungia įvairios sistemos, kurios slopina akceleraciją, todėl vietoj norimo greičio galima pamatyti tik daug mirksinčių lempučių prietaisų skydelyje“, – įžvalgomis dalinosi specialistas.
V. Milius pabrėžė, jog neapgalvotas lenkimas žiemą didina kaktomušos riziką, todėl dar prieš išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą reikėtų kelis kartus įvertinti visas sąlygas ir tik tada, kaip įmanoma atsargiau, aplenkti kitą transporto priemonę ar kliūtį.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.