Kaip veiks sektoriniai greičio matuokliai: paaiškėjo naujų detalių

Jau netrukus Lietuvoje pradės veikti sektoriniai greičio matuokliai. Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) specialistai sprendžia paskutinius klausimus ir naujoji sistema bus paleista.

Iš esmės sektorinių greičio matuoklių veikimo principas nėra sudėtingas – fiksuojamas įvažiavimo į sektorių ir išvažiavimo iš sektoriaus laikai bei elementariais matematiniais veiksmais apskaičiuojamas vidutinis transporto priemonės greitis.

„Vairuotojui pravažiavus pirmąją kamerą, užfiksuojamas transporto priemonės valstybinis registracijos numeris ir siunčiamas į centrinę programinę įrangą. Kelio ruože esanti antroji kamera atlieka analogiškai tą patį procesą ir tik tuomet centrinėje programinėje įrangoje gauti duomenys iš abiejų kamerų yra sulyginami, išskaičiuojamas vidutinis greitis. Jeigu užfiksuojamas vidutinio greičio viršijimas, centrinė programinė įranga išsiunčia apjungtą duomenų paketą į Administracinių nusižengimų registrą, kur ir suformuojamas pažeidimo protokolas“, – teigė Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialistas Laurynas Slapšys.

Ne vienam tamsiu paros metu greitį viršijusiam vairuotojui teko prieš savę išvysti ryškiai raudoną radaro blykstę. Taip radaras apšviečia ir nufotografuoja transporto priemonę. Tiesa, sektoriniai greičio matuokliai nuolat neblyksės.

„Prie kiekvienos kameros, apie 20 m atstumu, po du bus sumontuoti infraraudonųjų spindulių prožektoriai, kurie tamsiu paros metu nuolatos veiks siųsdami spindulius į nukreiptą zoną, kurioje apšviečiami valstybiniai transporto priemonės registracijos numeriai ir šalia esanti kamera, nukreipta į tą pačią zoną, juos užfiksuos“, – teigė L. Slapšys.

Visi vairuotojai žino, kad prieš greičio matuoklius statomi specialūs apie tai įspėjantys kelio ženklai. Kaip bus pasižymėti sektoriniai greičio matuokliai – kol kas neaišku.

„Šiuo metu dar yra svarstomas galutinis sprendimas, koks tiksliai kelio ženklas bus statomas vidutinio greičio matavimo ruožuose. Tačiau esamas informacinis kelio ženklas – „Automatinė eismo kontrolė“, vadovaujantis KET, puikiai tam tiktų, kadangi jis ir informuoja apie kelio ruožą, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai“, – teigia LAKD atstovas.

Tiksli data, kada pradės veikti naujieji radarai, dar nėra aiški, tačiau laukti, jei taip galima pasakyti, liko nedaug – planuojama, kad tai galėtų būti šių metų pabaiga arba kitų metų pirmasis ketvirtis.

Kaip jau skelbė DELFI, iš viso bus įrengti 25 nauji sektoriai. Viešą konkursą, kuriame dalyvavo dvi įmonės, laimėjo UAB „Fima“.

Nors atkarpų ilgis skirtingas, atstumas daugumos sektorių ilgis svyruoja nuo 4 iki 7 kilometrų. Tai reiškia, kad šį atstumą bus skaičiuojamas įveiktos distancijos laikais.

Planuojama, kad sektoriniai greičio matuokliai bus pastatyti šiuose keliuose:

Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas (A12) – dvi atkarpos
Šiauliai–Palanga (A11) – dvi atkarpos
Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas (A7) – viena atkarpa
Vilnius–Varėna–Gardinas (A4) – viena atkarpa
Vilnius–Lyda (A15) – viena atkarpa
Vilnius–Minskas (A3) – viena atkarpa
Vilnius–Prienai–Marijampolė (A16) – viena atkarpa
Kaunas–Zarasai–Daugpilis (A6) – dvi atkarpos
Panevėžys–Šiauliai (A9) – viena atkarpa
Panevėžys–Aristava–Sitkūnai (A8) – viena atkarpa
Kaunas–Marijampolė–Suvalkai (A5) – viena atkarpa
Panevėžys–Pasvalys–Ryga (A10) – viena atkarpa
Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas (A12) – viena atkarpa
Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda (141) – dvi atkarpos
Mažeikiai–Plungė–Tauragė (164) – viena atkarpa
Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys (122) – viena atkarpa
Vilnius–Švenčionys–Zarasai (102) – viena atkarpa
Vilnius–Polockas (103) – viena atkarpa
Klaipėda–Liepoja (A13) – viena atkarpa
Vilnius–Prienai–Marijampolė (A16) – viena atkarpa
Kaunas–Prienai–Alytus (130) – viena atkarpa
Kaunas–Zarasai–Daugpilis (A6) – viena atkarpa (rezervinė vieta)
Panevėžys–Aristava–Sitkūnai (A8) – viena atkarpa (rezervinė vieta).