Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius teigė, kad šioji pėsčiųjų perėja – pirmoji įstrižinė pėsčiųjų perėja Lietuvoje – leis pėstiesiems gatvę kirsti einant sankryža įstrižai, o tai, anot jo, padės sutaupyti ir brangaus laiko, jei pėsčiajam reikia kirsti ne vieną, o dvi gatves.

„Jau kurį laiką šviesoforai buvo sureguliuoti taip, kad pėstieji galėjo eiti saugiai per visą sankryžą visomis kryptimis ir mes pamatėme, kad žmonės tuo naudojasi. Norėdami tai dar kartą pažymėti, kad žinotų ir kiti, parodėme, kad galima ją pereiti ir tokiu būdu“, – komentavo M. Matusevičius.

Kauno miesto savivaldybės atstovas nurodė, kad pėstieji šią sankryžą galės kirsti taip, kaip jiems patogu, mat tuomet, kai pėstiesiems įjungiamas žalios spalvos šviesoforo signalas, visa sankryža būna saugi ir nė vienas automobilis šalia jos ar joje nejuda. Dėl to žmogus gali kirsti gatvę patogioje vietoje.

„Jau anksčiau ir šviesoforai buvo sustatyti kiek kitaip, o tuomet pamatėme, kad žmonės per sankryžą eina įstrižai, nes jaučiasi saugūs. O saugumas mums ir yra prioritetas“, – komentavo Kauno miesto savivaldybės atstovas.

Pašnekovas taip pat pasakojo, kad šioji perėja patogi yra ir dėl to, jog galima vienu metu iš visų pusių sustabdyti transporto eismą, o toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į tai, kad bet kokia kryptimi judantis transportas kerta pėsčiųjų takus.

Įstrižinė pėsčiųjų perėja Kaune

M. Matusevičius taip pat nurodė, kad šioje sankryžoje, kurioje įrengtos įstrižinės pėsčiųjų perėjos, skaudžių nelaimių fiksuota nebuvo, tačiau atsižvelgiant į eismo įvykių statistiką Kauno mieste, matosi, kad net ir reguliuojamose sankryžose skaudžių eismo nelaimių išvengti nepavyksta.

Vis dėlto, šiuo atveju, M. Matusevičius teigė, kad įrengtas kelio ženklinimas yra tik papildoma priemonė norint žmonėms parodyti, kad net ir taip kirsdami sankryžą jie yra saugūs.

Pašnekovas taip pat teigė, kad idėjų, įrengti tokią sankryžą, savivaldybės atstovai sėmėsi iš Vakarų šalių pavyzdžių, mat užsienio šalyse toks sprendimas sankryžose toli gražu nėra naujiena.

„Perėmėme tokį pavyzdį ir atkartojome jį Kaune“, – sakė pašnekovas.

Paklaustas, ar tokios pėsčiųjų perėjos įrengimas yra teisiškai legalus, M. Matusevičius teigė, kad dėl šio sprendimo Kauno miesto savivaldybė kreipėsi ir į Susisiekimo ministeriją, o gautame atsakyme, anot pašnekovo, nebuvo matoma kliūčių, kodėl tokia sankryža negalėtų būti įrengta.

Savivaldybės atstovas teigė, kad Kaune bus ieškoma ir daugiau sankryžų, kur galėtų atsirasti tokios pėsčiųjų perėjos. Tiesa, jis atsižvelgė ir į tai, kad siekiant pritaikyti tokius sprendimus, turi būti atsižvelgiama ir į kitų eismo dalyvių – automobilių, dviračių ir kitų transporto priemonių vairuotojų keliavimo patogumą bei eismo pralaidumą.

„Tokių vietų, kur galėtų atsirasti tokios pėsčiųjų perėjos, nėra daug, tačiau jų yra“, – konstatavo M. Matusevičius.

Įstrižinė pėsčiųjų perėja Kaune

Paklaustas ar rombų įrengimas prieš pėsčiųjų perėjas pasiteisino, savivaldybės atstovas teigė, kad jų manymu sprendimas davė teigiamos naudos, mat nuo tada, kai jie buvo „nupiešti“ gatvėse, tiek nereguliuojamose, tiek reguliuojamose perėjose nebuvo fiksuota pėsčiųjų žūčių.

Tokią perėją, atsiradusią Kaune, Maironio ir K. Donelaičio gatvių sankirtoje iki šiol galėjome matyti tik Jungtinėse Amerikos valstijose, Didžiojoje Britanijoje, Japonijoje, Švedijoje ir Vokietijoje. Visgi, panašu, kad kauniečiams priprasti prie pokyčių dar yra sudėtinga, tačiau ką apie tokią perėją mano patys žmonės?

Paklausus, kaip kauniečiai vertina tokią perėją, ne vienas sutiko, kad sprendimas yra geras.

„Žinot, manau, kad gerai. Taip sutaupo laiko, juk įprastai reikėtų eiti per dvi perėjas, o taip galima eiti tiesiai. Tai sutrumpina kelią, todėl teigiamai vertinčiau“, – sakė kaunietė.

„Labai gerai, kad taip padarė, trumpina kelią, tokiam sprendimui pritariu“, – sakė kaunietis.

„Čia pagal žmones prisitaikė. Praktiškai, kai įsijungdavo ilgesnis žalios šviesos ciklas pėstiesiems, dauguma taip įstrižai ir eidavo“, – kalbėjo dar vienas gatvėje kalbintas pėsčiasis.

„Gal pavojingiau, sakyčiau. Ne visi vaikai žiūri ar žalia, ar raudona. Man atrodo, pavojinga truputį. Ir su dviračiais vaikai važinėja, manau, kad nelabai gera idėja“, – komentavo kaunietė.

„Aš jau seniai taip vaikštau, mačiau, kaip vakar nudažė, o aš taip ėjau, kai dar nebuvo šitų linijų“, – sakė dar viena prie pėsčiųjų perėjos sutikta pėsčioji.

„Na, jei viskas apgalvota, manau, kad turėtų būti ir saugu, ir patogu“, – teigė kalbintas kaunietis.

Visą LNK žinių reportažą galite pamatyti žemiau.