Draudimo bendrovės BTA duomenimis, avaringumas Vilniaus centre šiuo metu nėra didelė problema. Įmonės duomenimis, pernai senamiestyje didesniu eismo įvykių skaičiumi išsiskyrė tik Vilniaus bei Subačiaus gatvės. Šiose siaurose gatvėse fiksuota ir daugiau transporto priemonių apgadinimo atvejų, bandant parkuotis ar vairuotojams palikus transporto priemonę. Šią statistiką turėtų pakoreguoti nuo vasaros įvedami eismo ribojimai.
„Transporto srautams senamiestyje sumažėjus, ilgalaikėje perspektyvoje turėtų kristi ir eismo įvykių kreivė šioje miesto dalyje. Bet taip nutiks tik tuomet, kai naujoji tvarka nusistovės ir vairuotojai pripras prie pokyčių. O iki tol yra tikimybė, kad sulauksime ir trumpalaikio eismo įvykių augimo – tai natūralus procesas, vairuotojams reikia laiko prisitaikyti. Be to, tikėtina, kad dėl šių naujovių kitose miesto vietose gali atsirasti daugiau spūsčių“, – sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Senamiestis – ne vieta trumpinti savo kelionę
Draudimo bendrovės atstovo manymu, dabar palankus metas apriboti automobilių eismą senamiestyje ir kitose centrinėse miesto dalyse, kur švelninant karantino sąlygas tikėtinas intensyvesnis pėsčiųjų ir dviračių eismas.
„Eismo srautai gerokai sumažėję, sunku tikėtis, kad jie gali dar labiau kristi. O švelninant karantino sąlygas, transporto srautai augs, tad geriau kuo greičiau įgyvendinti šiuos pokyčius. Juolab, kad jie buvo suplanuoti dar prieš dvejus metus. Be to, nepamirškime, kad viešosios erdvės buvo padovanotos lauko kavinėmis, todėl senamiestyje visi paprasčiausiai netilps: ir staliukai, ir pėstieji, ir dviratininkai, ir automobiliai. Logiškas sprendimas, kad vieną iš šių sudedamųjų dalių tenka eliminuoti“, – tikina jis.
Eksperto teigimu, senamiestis neturėtų tapti keliu, padedančiu sutrumpinti kelionę per miestą. Be to, senamiesčio infrastruktūros išskirtinumas – siauros gatvės, daug posūkių, perėjų, šviesoforų, pėsčiųjų – kelia papildomą ir nereikalingą pavojų eismo saugumui.
„Įvykus avarijai miesto centre, jei eismo įvykio dalyviai greitai nesusitvarko reikalingų formalumų, bent dalis eismo tiesiog sustoja, nes praktiškai visos senamiesčio gatvės turi tik po vieną juostą. Dabartinis eismo organizavimas šioje miesto dalyje yra išties rizikingas ir jį keisti būtina“, – akcentuoja A. Žiukelis.
Kaip vairuotojams pasiruošti pokyčiams?
Pasak eksperto, vairuotojai turėtų atidžiai pasiruošti šiems eismo pokyčiams. A. Žiukelis jiems turi du patarimus.
„Vairuotojai, kurie anksčiau šias gatves pravažiuodavo tranzitu, turėtų iš anksto pasidomėti eismo pokyčiais, kad kelyje nekiltų nesklandumų. Pavyzdžiui, važiuojant sau įprastu maršrutu, nepraleisti naujų eismą draudžiančių ženklų. Taip bus galima išvengti chaoso gatvėse ir galimo vėlavimo. Verčiau skirti 5 minutes ir ramiai prisėdus prie kompiuterio išsinagrinėti senamiesčio žemėlapyje sužymėtus eismo pokyčius, nei praleisti 20 minučių automobilyje važinėjant ratais ir sukant galvą, kur pasukti, kad būtų pasiektas kelionės tikslas“, – rekomenduoja jis.
Kitas A. Žiukelio patarimas – stebėti kelio ženklus, nes problemų dažniausiai sukelia vairavimas iš įpročio, kelio ženklų nestebėjimas. Tai ypač būdinga vairuotojams, kurie tuo pačiu maršrutu keliauja dažnai. „Patarčiau važiuoti taip, lyg tuo keliu būtų važiuojama pirmą kartą, lyg tai būtų naujas miestas. Taip pat raginu stebėti ir kitus vairuotojus – net jei susiplanavote savo maršrutą iš anksto, tai dar nereiškia, kad kitas taip pat pasiruošė. Dėl šios priežasties galimi įvairūs nesusipratimai, kuriuos gali sukelti vairuotojai, nesilaikantys naujojo ženklinimo“, – komentuoja ekspertas.
Kokia situacija mūsų kaimynių senamiesčiuose?
Rygos valdžia jau ne vienerius metus stengiasi apriboti automobilių eismą senamiestyje. Šioje miesto dalyje parkavimo kainos siekia 2,50 – 3 eurus už valandą.
Talino savivaldybė pačioje miesto senamiesčio širdyje yra uždraudusi automobilių eismą, įvažiuoti ten leidžiama tik tam tikroms tarnybinėms transporto priemonėms. Kai kuriose senamiesčio dalyse leidžiama važiuoti automobiliu, tačiau pėstiesiems teikiama pirmenybė.