KET numato, kad nuo lapkričio 1 d. magistralėse vietoje 130 km/val. važiuoti bus leidžiama 110 km/val. Greitkeliuose, kuriuose iki šiol važiavome 120 km/val. greičiu, teks sulėtėti iki 110 km/val.
Kituose keliuose leistini greičiai nesikeičia: asfaltuotuose keliuose leidžiamas greitis lieka 90 km/val., kituose keliuose – 70 km./val.
Tačiau lėčiau važiuoti turės ne visi eismo dalyviai. Lapkričio 1-ąją įsigalioja ir įstatymų pakeitimai, kuriais nurodoma, kad pradedantieji vairuotojai, automobilius pažymėję „klevais“, galės važiuoti greičiau nei važiavo iki šiol.
Nurodoma, kad leistinas greitis magistralėse tokiems vairuotojams išauga iki 100 km/val., greitkeliuose – iki 90 km/val., keliuose su asfalto ar betono danga – 80 km/val. Kituose keliuose, pavyzdžiui, žvyrkeliuose, leistinas greitis – 70 km/val. Kitaip tariant, važiuodami nuo Vilniaus iki Kauno tokie vairuotojai galės važiuoti 90 km/val., o, pavyzdžiui, nuo Vilniaus iki Panevėžio galės įsibėgėti iki 100 km/val. Prireikus važiuoti vadinamuoju Molėtų plentu, „klevo“ lapu pasipuošę pradedantieji galės važiuoti 80 km/val.
Galimos ir dygliuotos
Nuo lapkričio 1 d. įsigalioja reikalavimas vasarines padangas pakeisti žieminėmis. Tą vairuotojai turi padaryti iki lapkričio 10 d., mat po šios datos vasarinėmis padangomis „apginkluotas“ automobilis bus laikomas techniškai netvarkingu. Su tokiu autombiliu padarius avariją greičiausiai nuostolius tektų dengti iš savo kišenės.
Nuo lapkričio 1-osios įsigalioja ir leidimas naudoti dygliuotas žiemines padangas. Pastarosiomis bus galima važinėtis iki pat balandžio 10 d. Dėl dygliuotų padangų DELFI sulaukė ne vieno skaitytojų skundo, mat daugelis vairuotojų norėjo šias pradėti naudoti po pirmojo sniego, tačiau už tokį elgesį būtų grėsusi bauda.
Pokytis prie perėjų
Lapkričio 1 d. įsigalioja KET pakeitimai, skirti apsaugoti pėsčiuosius ir dviratininkus.
KET pakeitimuose nustatyta prievolė vairuotojams nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje praleisti ne tik į ją įžengusį, kaip reikalauta iki šiol, bet ir žengiantį arba prie važiuojamosios dalies krašto stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį.
Tai įpareigoja vairuotojus, artėjant prie nereguliuojamos sankryžos, anksčiau įvertinti eismo situaciją ir priimti sprendimą praleisti pėsčiąjį, teigiama Susisiekimo ministerijos išplatintame pranešime žiniasklaidai.
Atsakingiau turi elgtis ir patys pėstieji – žengdami į perėją jie turi būti atidūs ir įvertinti, ar eiti saugu. Siekiant tai užtikrinti, KET papildytos pėstiesiems skirtu reikalavimu prieš įžengiant į važiuojamąją kelio ar gatvės dalį ir einant ja vengti bet kokių veiksmų – mobiliojo ryšio priemonių naudojimo ir pan., kurie atitrauktų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo bei trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu.
Dviratininkų saugai gerinti KET nustatyta rekomendacija, kad motorinių transporto priemonių vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, iki jų paliktų pakankamą šoninį atstumą – ne mažiau kaip 1 metrą, važiuodami iki 50 km/val. greičiu, ir ne mažiau kaip 1,5 metro, jei važiuoja greičiau.