Tokia padėtis susiklostė po to, kai sumažėjo naftos kainos ir šiandien panaudotas automobilių tepalas turi neigiamą vertę. Kitaip tariant, jeigu automobilių remonto dirbtuvės atiduodamos atliekų tvarkytojams tepalo, degalų, oro filtrus, tepalinius amortizatorius ir pan. dar gauna pajamų iš šių atliekų sutvarkymo, už atvežtus senus tepalus tenka susimokėti papildomai.
Atliekų tvarkymo įmonių atstovai neslepia, kad tokiais atvejais automobilių servisai gali imti gudrauti. Pakeitę tepalus, talpas su panaudotais imti ir atiduoti automobilio savininkui. Visgi šitaip elgtis remonto dirbtuvės negali, perspėja Kristina Štelmokaitienė, „Atliekų tvarkymo centro“ vykdomoji direktorė.
Anot jos, visiškai nesvarbu, kad šiandien atiduodami tepalus atliekų tvarkytojams autoservisai turi papildomai susimokėti, tad jei vairuotojams būtų bandoma grąžinti jų senus tepalus, derėtų priminti remonto dirbtuvių atstovams jų pareigas ir panaudotų skysčių nesutikti pasiimti.
Jei tepalus keičiate namie
Tiesa, Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė pastebi, kad nežinodami, ką daryti su panaudotais tepalais ir bijodami, kad už jų sutvarkymą teks susimokėti, gyventojai, tepalus namuose keičiantys savarankiškai, sugalvoja įvairių būdų, kaip šias atliekas panaudoti.
Pavyzdžiui, vis dar pasitaiko atvejų, kai senais tepalais kūrenamos krosnys, o atėjus pavasariui ir atšilus orams, sena alyva impregnuojamos tvoros, kiti medienos gaminiai, nors to daryti negalima dėl taršos aplinkai.
„Dažniausiai pagundų netinkamai panaudoti automobilių alyvos atliekas kyla, kai transporto priemonių savininkai keičia tepalą namuose, o ne autoservisuose. Norime perspėti, kad automobilių tepamoji, pavaros ar variklio alyvos atliekos yra stipriai užterštos įvairiais metalais ir kitomis cheminėmis medžiagomis, todėl šiomis atliekomis būtina tinkamai pasirūpinti“, – sako V. Masalienė.
Pasak jos, tuo atveju, kai automobilių tepalai keičiami namuose, juos galima nemokamai pristatyti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Pavyzdžiui, Vilniuje ar Jonavoje veikiančios didelių gabaritų atliekų aikštelės nemokamai iš gyventojų priima iki 10 litrų (kilogramų) panaudotos alyvos.
„Kai kurios savivaldybės gali priimti ir mažesnį panaudoto tepalo kiekį, todėl prieš vežant reikėtų pasidomėti. Didelių gabaritų aikštelių adresus ir pavojingų atliekų tvarkytojų sąrašą galima rasti www.atliekos.lt“, – akcentavo V. Masalienė.
Sutvarko mažiau nei turėtų
Aplinkos apsaugos agentūros naujausiais duomenimis, 2017 metais gamintojai ir importuotojai Lietuvos rinkai patiekė 20,1 tūkst. tonų įvairios rūšies alyvos (2016-aisiais – 22 tūkst. tonų), o buvo surinkta 5,3 tūkst. tonų alyvos atliekų (2016 metais – 4,8 tūkst.). Skelbiama, kad 2017 metais buvo perdirbta ir eksportuota 4,8 tūkst. tonų alyvos atliekų (2016-aisiais – 6 tūkst. tonų).
„Manome, kad realiai Lietuvoje per metus gali būti parduodama iki 25-30 tūkst. tonų automobilių alyvos. Būtų keista, kad augant transporto priemonių skaičiui alyvos pardavimas mažėtų, ką rodo pastarųjų metų oficiali statistika“, – teigia V. Masalienė.
GIA skaičiavimu, šalyje sudeginama ar kitaip neteisėtai panaudojama apie 6 tūkst. tonų alyvos atliekų per metus. Perspėjama, kad buitiniuose katiluose deginamos alyvos atliekos į atmosferą išmeta kenksmingas medžiagas ir sunkiuosius metalus (kadmį, chromą, šviną, nikelį, arseną, varį, cinką, azoto ir anglies oksidus, kietąsias daleles ir pan.), kuriuos įkvepia gyventojai.
Panaudoto tepalo deginimas specialiose aukštos temperatūros krosnyse nekenkia aplinkai, nes specialūs filtrai išvalo į orą patenkančius teršalus. Kai alyva perdirbama, sutaupomos gamybos sąnaudos ir saugoma aplinka. Lietuvoje alyvos atliekos kol kas yra tik surenkamos, o perdirbimui išvežamos į užsienio šalis, daugiausia – į Lenkiją.