Kelių mokesčiai Europoje – sudėtinga ir nuolat kintanti sistema. Norint ją gerai išmanyti, reikia žinoti kiekvienoje, atskiroje, šalyje galiojančią mokesčių surinkimo tvarką, mokėjimo taisykles, nuobaudų skyrimo bei išieškojimo tvarką ir praktiką, kai kuriais atvejais – konkrečių, apmokestinamų kelių sąrašą, apmokestinimo tarifus ir nuolaidų sistemas. Negana to, visą šią informaciją reikia nuolatos atnaujinti.
Svarbi detalė – dažnai pranešimai apie pakeitimus viešinami kiekvienos šalies valstybine kalba, neskubant jų versti į kitas kalbas. Todėl ši informacija reikalauja atskiro dėmesio. Kai kurios didelės įmonės išlaiko tokią informaciją apdorojančius ir veikloje pritaikančius specialistus, kitos naudojasi kelių mokesčių administravimo paslaugas teikiančių komercinių įmonių paslaugomis.
„Man susidaro įspūdis, kad vežėjai, skaičiuodami kelionės kaštus, susitelkia ties išlaidomis degalams, o tokias išlaidas, kaip mokesčiai už kelius, dažnai palieka nuošalyje“, – sako Artūras Michejenko, „DKV Euro Service GmbH“ vadovas Baltijos šalių ir Skandinavijos regione. Pasak jo, ypač dažnai tai daro vežėjai, ilgą laiką dirbę Rusijos kryptimi ir dabar pasukę Vakarų kryptimi.
Kiti atvejai – nauju maršrutu pradėję važiuoti vežėjai staiga pamato, kad kaštus labai padidina iš anksto neįvertinti kelių mokesčiai. „Būna – vežėjai sako, jog važiuodami per Europą, gauna atlygį, bet dirba „į minusą“. Mes pradedame analizuoti jų maršrutus ir pamatome, kad pasirenkama važiuoti per šalis, kuriose mokesčiai yra labai brangūs, nors yra variantų rinktis kitus kelius“, – pasakoja A. Michejenko.
„Easytrip Services“ atstovybės Lietuvoje vadovė Sigita Juodė priduria, kad maršrute labai svarbu numatyti ir degalų pirkimą, nes kai kuriose valstybėse – Belgijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Italijoje galima susigrąžinti dalį degalų akcizo.
Čia galima pridurti, kad Europoje esama šalių, kuriomis važiuojant, už kelius tenka sumokėti tiek pat, kiek ir už degalus. Pavyzdžiui, Vengrijoje šios dvi išlaidų rūšys yra lygiavertės, o Austrijoje išlaidos kelių mokesčiui yra net didesnės, nei degalams.
Kelių mokesčiai tik didėja
Europos Sąjungoje kelių mokesčių didėjimas dažniausiai yra artimas infliacijos dydžiui. 2015 metais infliacija nebuvo didelė, todėl tokios šalys, kaip Austrija, Čekija, Slovakija, Prancūzija ir kitos savo kelių mokesčius padidino 1-2 procentais.
Tačiau nereikėtų tikėtis, kad kelių mokesčiai ir toliau augs taip palengva. Pavyzdžiui, prieš porą metų Čekijoje kelių mokesčiai padidėjo net 10 procentų. Tokių atvejų pasitaiko ir daugiau. Pavyzdžiui, balandžio mėnesį naują kelių apmokestinimo sistemą įsivedė Belgija. Nuo tada išlaidos kelių mokesčiams šioje šalyje padidėjo maždaug tris kartus.
Dar vienas pavyzdys – Vokietijoje apmokestinama vis daugiau krašto kelių, tačiau vairuotojai to nepastebi. Kadangi mokestį skaičiuoja GPS sistemos, keliuose nematyti jokių skaičiavimo įrenginių. Todėl, tokiais atvejais, tinkamos informacijos neturintys vežėjai kartu su sąskaita gauna ir nemalonų siurprizą.
Lenkija, pasak A. Michejenko, yra geras kelių mokesčių rinkimo pavyzdys. Ši šalis, pradėjusi imti rinkliavą už magistralinius kelius, neatpažįstamai atnaujino savo kelių infrastruktūrą. Tačiau naujų kelių tiesimas vykdomas ir toliau, todėl, pasak pašnekovo, Lenkijoje sumokamas mokestis už kelius iki 2018 metų taip pat turės didėti.
Bulgarija Lietuvos vežėjams nėra aktuali šalis, tačiau dabar galiojančią vinječių sistemą 2017 metais ketinama pakeisti į elektroninę. Praktika rodo, kad elektroninių sistemų įvedimas visada padidina vežėjams skaičiuojamus kelių mokesčius.
„Kalbant apie šalių aktualumą, nereikėtų ignoruoti jokių valstybių reikšmės. Pavyzdžiui, dar neseniai Vengrija atrodė kaip transportininkams nesvarbi valstybė, tačiau kai jos kelių mokestis buvo pakeltas iki 27 euro centų už kilometrą, visi ją pastebėjo. Dabar, norint pravažiuoti Vengriją, tenka sumokėti apie 150 eurų vien už galimybę naudotis jos keliais.
Rytų Europos šalys, arba galite jas vadinti post-sovietinėmis šalimis, kelių mokesčius mato kaip puikią galimybę biudžeto papildymui. Jos palaipsniui įsiveda palydovines mokėjimo sistemas ir ateityje iš vežėjų ims vis daugiau“, – tvirtina A. Michejenko. Pasak jo, 2017-2018 metais kelių apmokestinimo sistemą ketina keisti ir estai. Kol kas dar nėra sprendimo, kaip tai bus vykdoma, bet aišku, kad Estija bus dar viena šalis, kuri vežėjams pabrangs.
Rusijoje lengvatinis tarifas – 1,53 rublio (0,02 euro) už kilometrą paliktas galioti iki 2016 metų spalio mėnesio. Nuo spalio mėnesio mokesčio už kelius kaina sieks 3,07 rublio (0,04 euro) už kilometrą. Todėl teoriškai Rusijoje didelių pokyčių nebus.
Nekelia abejonių tai, kad kelių mokesčiai nuolat didėja ir ateityje tik didės. Europoje vykdoma iniciatyva kuo didesnę dalį transporto perkelti į geležinkelius, o tai daroma, didinant kelių mokesčius.
Mokėjimo aparatų košmaras
„Nemanau, kad po kokių penkerių metų Europoje liks bent viena šalis, kurioje kelių mokesčiai bus renkami be elektroninių sistemų, – sako A. Michejenko. – Suprantu, kad niekam nepatinka tai, kad priekinis sunkvežimio stiklas apklijuotas kiekvienai šaliai reikalingais, atskirais kelių rinkliavos aparatais, tačiau galiu patikinti, kad artimiausioje ateityje ši problema nebus išspręsta. Iniciatyva Europoje naudoti vieną aparatą jau buvo ir ji turėjo būti realizuota dar 2013 metais. Deja, tai neįvyko, nes atskiros šalys turi atskirus interesus, atskiras finansų sistemas.“
Atskirus, automatinius, atsiskaitymo įrenginius dabar turi dauguma Europos šalių. Jų tarpe – Lenkija, Čekija, Slovakija, Austrija, Vokietija, Italija, Norvegija, Belgija, tik Prancūzija su Ispanija turi bendrą aparatą.
Kol kas viena išimtis iš šios sistemos yra komercinių įmonių siūlomi aparatai, kuriais galima atsiskaityti keturiose šalyse: Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje, Belgijoje ir Lenkijos magistralėje A4. Artimiausiais metais prie šio sąrašo žadama prijungti ir Austriją.
Tačiau net ir tuomet lieka daugybė šalių su atskirais aparatais. Kiekvienas jų – skirtingos kainos, dydžio, kiekvienas valdomas vis kitaip ir kiekvienam jų „laša“ nuomos, abonentiniai bei administravimo mokesčiai, tenka pirkti ir korteles. Be to, jie genda ir tada sugedusį tenka grąžinti, užsakant naują aparatą.
Beveik visi aparatai (išskyrus Austrijos) yra nuomojami, todėl juos, pasibaigus naudojimui būtina grąžinti savininkams – kelių operatoriams. „Pardavus sunkvežimį, kokius 6-8 jo atsiskaitymo įrenginius reikia grąžinti po visą Europą išsibarsčiusiems savininkams, – apie nepastebimą administracinį darbą pasakoja S. Juodė. – Pavyzdžiui, italai už negrąžintą įrenginį skiria 55 eurų baudą.“
Nuolaidų nauda reikalauja išankstinio įvertinimo
Vežėjai turėtų žinoti, kad kai kuriose šalyse yra taikomos nuolaidos kelių mokesčiams. S. Juodė tvirtina, kad realiai naudingas nuolaidas suteikia tik prancūzai, italai ir ispanai. Kitų šalių, kaip Čekija, Slovakija ar Slovėnija, nuolaidos, pasak jos, orientuotos į labai daug važinėjančius vietinius vežėjus, nes gavėjams taikomos sąlygos tranzitu važiuojantiems Lietuvos vežėjams yra beveik neįgyvendinamos.
Kai kuriose šalyse nuolaidos taikomos automatiškai, kai kuriose – tik specialiai užsiregistravus. Tačiau galimybės pajusti jų teikiamą naudą yra gan ribotos, nes nuolaidos taikomos daug važiuojantiems vežėjams. Be to, jos netaikomos, atsiskaitant grynais pinigais. Italijoje nuolaidos taikomos tik atsiskaitant „Viacard“ kortele, arba „Telepass“ įrenginiu ir privalomai užsiregistravus kuriame nors iš egzistuojančių Italijos kelių konsorciumų.
„Visi girdi, kad Prancūzijoje taikomos nuolaidos, bet ne visi išgirsta, kad norint jas gauti, tenka mokėti administravimo mokesčius už registraciją nuolaidų gavimui. Ir kartais, atlikdami analizes, matome, kad už nuolaidų administravimą sumokėtos įmokos yra didesnės, nei pačios nuolaidos“ – sako A. Michejenko.
Tą patį patvirtina ir S. Juodė, kuri priduria, kad Prancūzijoje nuolaidos taikomos ne bendrai visiems keliams, o kiekvieno operatoriaus – atskirai. Negana to, kiekvienas operatorius, valdantis atskirus kelio ruožus, turi savo, laipsniuotą, nuolaidų sistemą. Todėl iš anksto pasakyti, kiek procentų sudarys nuolaida, nepavyks. S. Juodė tvirtina, kad jos vidurkis realiai siekia apie 7 procentus. Brangiausiose, ilgiausiose ir svarbiausiose atkarpose taikomos pačios didžiausios nuolaidos. Bet ten skaičiuojamas administravimo mokestis už tose atkarpose aktyvuotą aparatą. Tokiu atveju reikia iš anksto gerai įvertinti galimai gaunamą naudą, nes ją gautų tik kabotažinius pervežimus vykdantys vežėjai.
Reziumuojant galima pasakyti, kad iš pažiūros nereikšmingi sprendimai, planuojant maršrutą, siekiant nuolaidų ar mokant nuobaudas gali nulemti nemažas išlaidas arba leisti sutaupyti pinigų. Akivaizdu, kad apie būsimus kelionės mokesčius reikia galvoti iš anksto, juos susiskaičiuoti ir įtraukti į planus, bendraujant su savo klientais. Įdėmiai stebėkite mokėjimo tarifų ir taisyklių pasikeitimus: šių išlaidų išvengti neįmanoma, tačiau tinkamas pasiruošimas leis išvengti nemalonumų.