„Per metus tenka vaikytis apie 500 nestojančių vairuotojų. Gaudome ne tik lengvųjų automobilių, bet ir sunkvežimių, sunkiasvorių traktorių vairuotojus. Pastaruosius patruliams tenka vaikytis laukuose ir arimuose“, – sako Kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius.
Apie išgėrusius vairuotojus ir jų tramdymą – pokalbis su G. Aliksandravičiumi ir lenktynininku Antanu Juknevičiumi.
– Pone Aliksandravičiau, ar visais atvejais reikia vaikytis neblaivius vairuotojus? Ar tuomet nepadidėja grėsmė kitiems eismo dalyviams ar pašaliniams?
– Visais atvejais, įvertinęs situaciją, sprendimą priima policijos pareigūnas, kuriam stabdomas vairuotojas nepakluso. Policijos veiklos įstatyme yra numatytos fizinės prievartos priemonės –vadinamieji „ežiai“ ir šaunamojo ginklo panaudojimas. Pastarųjų metų įvykiai rodo, kad pareigūnai ne itin dažnai naudoja šaunamąjį ginklą. Pavyzdžiui, pernai tokia priemonė buvo panaudota tik tris kartus.
– Turite omenyje šaudymą į padangas?
– Taip, paprastai yra šaudoma į padangas. Deja, turime pavyzdžių, kad nukentėjo pašaliniai asmenys. Todėl ši priemonė yra naudojama tik tada, kai pareigūnas įsitikinęs, kad transporto priemonėje yra nusikaltėlis, kai nekyla net minimalios grėsmės aplinkiniams. Sulaikant neblaivų vairuotoją paprastai taikomos administracinės priemonės.
Pasaulyje tokiais atvejais yra taikomi įvairūs būdai. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose patrulis vejasi automobilį ir jį taranuoja, Jungtinėje Karalystėje kelių patruliai ginklo iš viso neturi ir vejasi tol, kol pasiveja. Taigi, vienur su šiurkščiai kelių eismo taisykles pažeidusiais vairuotojais elgiamasi kiečiau, griežčiau, kitur – švelniau.
– O Jūs kokio būdo šalininkas esate?
– Aš už tai, kad nenukentėtų pašaliniai asmenys.
– Tokias situacijas lenktynininkų bendruomenė smerkia. Kalbant apie tai, kas vyko pastarąsias savaites šalies keliuose, pastebėjau, kad dalis visuomenės palaiko pareigūnus, kita dalis priekaištauja dėl nelabai profesionalių policininkų veiksmų.
Mano manymu, mes negalime analizuoti pareigūnų veiksmų, nes jie vadovaujasi įstatymais ir žino, kaip apsaugoti visuomenę nuo galimų pavojų. Svarbiausia, kad nenukentėjo pašaliniai ir labai gaila, kad nukentėjo patys policininkai.
Tokių gaudymų Lietuvoje nebuvo daug ir belieka tikėtis kad jų mažės, nes pažiūrėjus kas vyksta Jungtinėse Valstijose, šiaušiasi plaukai. Ten net trys ar keturi televizijos kanalai tiesiogiai transliuoja nedrausmingų vairuotojų gaudynes. Žinoma, Lietuvos ir JAV nėra ko lyginti, bet trys įvykiai per dvi savaites verčia sunerimti ir atkreipti visuomenės dėmesį. Bet aš, prisipažinsiu, nemėgstu skundikų, kurie filmuoja įvairius pažeidimus ir juos siunčia policijai.
– O kodėl nemėgstate? Juk tai pilietiška pozicija?
– Tai viso labo smulkmenos – nufilmuoja, kai kitas ištisinę liniją pažeidžia ar ne vietoje sustoja ir panašiai. Bet kai pamatai, kad automobilis vingiuoja kelyje, kai įtari, kad vairuotojas galbūt išgėręs – štai tada turi tuojau pat skambinti pareigūnams. Jeigu visuomenė taip elgtųsi, nelaimingų atsitikimų būtų mažiau.
– Pone Aliksandravičiau, ką Jūs apie tai manote? Būna ir tokių situacijų, kai žmonės patys stabdo ir bando blokuoti galbūt išgėrusius vairuotojus. Pritariate tam?
– To daryti jokiu būdu negalima. Tam reikalingi įgūdžiai, specialios žinios. Reikia ir įstatymus išmanyti, nes kartais geri norai gali ir pakenkti. Yra buvę, kad norint gero perlenkiama lazda.
Kita vertus, tie, kurie bando tramdyti kelių eismo taisyklių pažeidėjus ir patys pažeidžia taisykles – viršija greitį ir panašiai. Per metus būna maždaug 500 atvejų, kai vairuotojai, stabdomi pareigūnų, nestoja. Pusė jų nestoja dėl to, kad neturi teisės vairuoti, kiti – arba neblaivūs, arba vežantys kontrabandą, vogtus daiktus. Po pastarųjų įvykių ėmėmės veiksmų ir netrukus bus naujos rekomendacijos pareigūnams dėl nesustojusių transporto priemonių vairuotojų persekiojimo.
– Sakėte, kad fiksuojate apie 500 nesustojimo atvejų. Ar tokios įtempto siužeto filmo vertos situacijos, kaip per Velykas, yra mažuma?
– Pasitaiko išties įdomių atvejų. Nestoja ne tik lengvieji automobiliai, bet ir sunkvežimiai, traktoriai, juos policijos pareigūnai vaikosi ir laukuose. Manau, kad tokie vairuotojai net tik šiurkščiai pažeidžia kelių eismo taisykles, bet ir apskritai nepaiso priimtinų gyvenimo normų.
– Pone Juknevičiau, statistika sako, kad pernai dėl neblaivių vairuotojų kaltės žuvo 45 žmonės ir tai yra 16 aukų daugiau, negu 2013 metais. Ar turite atsakymą, kas iš tiesų vyksta?
– Be abejo, alkoholis Lietuvoje yra problema. Ir tas neadekvatumas poelgiuose atsiranda visur. Jeigu žmogus nesusitvarko su savimi, tai yra sutrikimas, jis persikelia ir į sferą, kai asmuo yra kelių eismo dalyvis. Labai liūdna, tačiau tokių problemų nebūna tik tokiose visuomenėse, kai alkoholizmo problema yra su šaknimis išrauta ar bent iki minimumo sumažinta. Manau, reikėtų pradėti nuo to. Kol alkoholizmas viešės, bus tokių, kuriems jūra iki kelių, ir jie keliuose jausis „šumacheriais“.
– Pone Aliksandravičiau, yra Vyriausybės darbo grupės siūlymai, kad pagauti prie vairo neblaivūs galėtų per pusę sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą, jei automobilyje įsirengtų blokavimo įrenginius – turėtų papūsti prieš užvesdami variklį ir išeitų reabilitacijos kursą. Ar tai galėtų būti veiksminga?
– Suomijos pavyzdys rodo, kad tai yra veiksminga, tačiau turėkime galvoje, kad kalbame apie alternatyvą, apie žmogaus pasirinkimą. Kai žmogus nėra alkoholikas, bet paslydo vieną ar du kartus per metus, tačiau nenori prarasti darbo, turi įsipareigojimų šeimai, tai išties yra alternatyva. Žmogus nebus trejus metus eliminuotas iš eismo dalyvių kaip vairuotojas, jam bus suteikta galimybė pasitaisyti. Suomijoje tokį būdą pasirinko apie 16 tūkstančių vairuotojų, iš jų dar kartą paslydo tik 100.
– Pone Juknevičiau, pastaruoju metu viešojoje erdvėje yra svarstoma, kaip vadinti piktybinius kelių eismo taisyklių pažeidėjus – kažkada jie buvo vadinami ereliais, vėliau gaideliais, dabar atsirado dar vienas apibūdinimas nedrausmingoms vairuotojoms – jos vadinamos vištomis. Psichologas Gediminas Navaitis siūlo pažeidėjus vadinti idiotais. Kaip pažeidėjus vadintumėte Jūs? Ar tai ką nors keistų?
– Visi Jūsų išvardinti epitetai, manau, yra tinkami. Gal galima būtų paskelbti konkursą, kuris apibūdinimas būtų taikliausias. Bet kokiu atveju, jis žemintų žmogaus orumą, bet pažeidėjas suvoktų, kad jis peržengia visuomenės normas. Automobilių sporto bendruomenė visada pasisako tik už saugų eismą ir visada pabrėžia: jei turi per daug adrenalino, energijos, kurią nori išlieti eksperimentuodamas su savo automobiliu, naudokis specialiomis trasomis, vietomis, kur gali išlieti energiją bent jau saugiai kitų ir savo atžvilgiu.
Pateiksiu pavyzdį – vienas lenktynininkas, lėkdamas kelyje 200 kilometrų per valandą greičiu, nusifotografavo ir įdėjo nuotrauką į savo socialinio tinklo profilį. Automobilių sporto federacija jį nubaudė 1000 eurų bauda. Daugelis manė, kad per mažai. Taigi, lenktynininkai prieš tokius dalykus.
– Pone Aliksandravičiau, o kaip jūs vadintumėt siautėjančius keliuose?
– Vadinčiau kelių eismo pažeidėjais, o kitus apibūdinimus palikčiau lietuvių kalbos specialistams.