Padangų keitimas vairuotojams – ne tik pareiga, bet ir savotiškas ritualas, atliekamas dukart per metus. O tinkamos žieminės padangos su pakankamai giliu protektoriumi yra vienas svarbiausių automobilio saugumo garantų žiemą. Dažnam vairuotojui padangas pasikeisti pačiam yra garbės reikalas, tačiau ar visada tai geriausias sprendimas saugumo atžvilgiu? Ekspertai pastebi, kad net ir autoservisai ne visada naudoja tinkamiausias priemones.
Automobilio stabilumui
Kaip sako Vilniaus metrologijos centro (VMC) geometrinių, mechaninių ir judesio parametrų matavimo skyriaus vadovė Eglė Nugaraitė-Juršienė, retas vairuotojas namuose ar garaže turi prietaisų, padedančių užtikrinti, jog automobilio padangos bus paruoštos saugiai važinėti gatvėmis, tad dažnu atveju verčiau padangas keisti autoservise.
„Svarbiausi prietaisai prižiūrint automobilį, o ypač rudenį, kai keičiamos padangos – slėgmačiai ir protektoriaus gylio matuokliai. Slėgmatis skirtas matuoti automobilio padangų slėgį, o prireikus – pripūsti padangą iki numatytos ribos, kuri automobiliuose dažniausiai nurodoma ant degalų bako dangtelio, durelių ar slenksčio. Tuo tarpu protektoriaus gylio matuoklius galima palyginti su slankmačiu, jie veikia tokiu pačiu principu“, – tikina VMC specialistė.
Anot jos, slėgmatis svarbus tuo, kad padangose esant per mažam oro slėgiui, automobilis praranda stabilumą – eksperimentais paremti skaičiavimai rodo, kad su nepakankamai pripūsta padanga stabdymo kelias gali pailgėti 6 proc., išauga ir kuro sąnaudos, o padangos protektoriai dėvisi netolygiai. Esant per aukštam slėgiui išauga rizika, kad dėl menkiausios kliūties padanga gali sprogti.
„Tuo tarpu protektoriaus gylis ypatingai svarbus stabdymo metu, nes jei jis bus per mažas, tarp kelio dangos ir padangos nebeliks sukibimo, todėl automobilis taps nevaldomas. Minimalus žieminių padangų protektoriaus gylis – 3 mm, o vasarinių – tik 1,6 mm. Tačiau perkant naujas žiemines padangas, protektoriaus gylis turi siekti 8-9,5 mm. Per keletą sezonų jos nusidėvi, tad svarbu reguliariai, su patikimais matuokliais patikrinti, ar protektoriaus gylis nėra per mažas ir taip įsitikinti, kad važinėti keliuose saugu“, – tvirtina E. Nugaraitė-Juršienė.
Jėgos gali būti per daug
Keičiant padangas svarbus ir dar vienas įrankis. Tai – dinamometrinis raktas, leidžiantis nustatyti jėgą, kuria ratai užveržiami. Kaip sako VMC vyresnysis inžinierius metrologas Tomas Kiškauskas, kiekvienam ratui gali reikti skirtingos užveržimo jėgos. Užveržus ratą per stipriai, gali kilti problemų, jei kelyje ratą tektų keisti.
„Kartais ratai net ir autoservisuose priveržiami pneumatiniu suktuku, tuomet šis darbas atliekamas su per didele jėga. Tokiu atveju, jei kelyje sprogtų ar nuleistų padangą ir reiktų keisti ratą į atsarginį, to patiems padaryti gali ir nepavykti. Tad geriausia naudoti patikrintus prietaisus, kurie ratą priverš optimalia jėga, o tai leis kelyje iškilusią problemą susitvarkyti patiems“, – sako T. Kiškauskas.
Pasak specialisto, dinamometriniai raktai skirstomi į indukuojančius ir nustatomus. Indikuojantys raktai rodo, kokia jėga yra užveržiamas rato varžtas, o nustatomieji dinamometriniai raktai vibracija arba garsu įspės, jog jau yra pasiekta užveržimo jėga.
„Jų veikimo principas dažniausiai priklauso nuo konstrukcijos. Pavyzdžiui, elektriniai dinamometriniai raktai pradeda vibruoti, kai yra pasiekiama nustatyta reikalinga jėga. Kiti – sutarška. Yra ir tokių, kurie didinant jėgą iki tam tikros ribos, keičiasi jo forma ir sukimo momentas mažėja. Tačiau viršijus rakto deformacijos ribą varžtas gali būti perveržiamas“, – dėsto VMC metrologas.
T. Kiškauskas taip pat pastebi, kad kartais ant dinamometrinių raktų uždedamas ir papildomas vamzdis, tačiau tai galima daryti tik tokiu atveju, jei taip nurodyta gamyklinėje instrukcijoje. Kitu atveju tokiu būdu raktas gadinamas, o užveržimo jėgos įvertinti nebepavyks.
Ne tik sau, bet ir kitiems
Verta atsiminti, kad kelyje esame ne vieni. Kai kurie automobilio parametrų nukrypimai ar gedimai kenkia ne tik jums, bet ir kitiems vairuotojams. Vienas tokių – tai priekinių žibintų nukrypimai. Ar jie šviečia tinkamai, nustatoma žibintų reguliavimo stendo pagalba.
Kaip sako (VMC) geometrinių, mechaninių ir judesio parametrų matavimo skyriaus vadovė E. Nugaraitė-Juršienė. Neteisingai sureguliuotos šviesos turi įtakos ne tik jūsų važiavimo komfortui, mat gali apšviesti per mažą važiuojamąją kelio dalį, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui – netinkamu kampu šviečiantys žibintai akina kitus vairuotojus.
„Žibintų reguliavimo stendas nustato teisingą šviesos srauto kampą paviršiaus atžvilgiu, kad šviesos spinduliai būtų pasiskirstomi racionaliau: pagrindinis srautas turėtų apšviesti važiuojamąją dalį ir tik nedidelė šviesos srauto dalis apšviečia šonines važiuojamosios dalies sritis. Leidžiama, kad šie stendai nukryptų vos 0,3 mm į vieną ar kitą pusę“, – aiškina specialistė.
Tikrina metrologai
Visi šie prietaisai randami autoservisuose, techninių apžiūrų centruose, taip pat juos naudoja ir policija, pavieniai vairuotojai juos turi kur kas rečiau. E. Nugaraitės-Juršienė pabrėžia, kad visi šie prietaisai turi savo leistinas paklaidas, o taip pat jiems privaloma ir periodinė metrologinė patikra.
„Pavyzdžiui, dinamometrinio rakto paklaida dažniausiai įvertinama pagal gamintojo nustatytas paklaidas, tačiau jei jos nėra nurodytos paklaidos įvertinamos pagal užveržimo jėgą – iki dešimties niutonmetrų galima 6 proc. paklaida, daugiau nei dešimt – 4 proc.“, – sako metrologė ir priduria, kad dinamometrinius raktus būtina tikrinti kas metus, o tai daroma pagal nustatytus tarptautinius standartus naudojant etalonines dinamometrų patikros galvutes.
Slėgmačio paklaidos priklauso nuo prietaiso tipo, šiuose prietaisuose galima pusės padalos arba visos padalos vertės paklaida. Slėgmačių patikros periodiškumas – taip pat vieneri metai. „Patikros metu slėgmačio ar kito matavimo prietaiso pagalba sugeneruojamas slėgis, kuris yra pamatuojamas su trigubai tikslesniu, elektroniniu slėgio matuokliu ir duomenys palyginami su tikrinamo prietaiso rodmenimis.
Tuo tarpu protektoriaus gylio matuokliai turi būti tikrinami pasitelkiant į pagalbą galinius ilgio matus. Tai etaloniniai ilgio matai, kurie yra sukalibruoti su aukštesnio lygio etalonais. Protektoriaus gylio matuoklių paklaidos dažniausiai siekia +-0,3 mm ir jie turi būti tikrinami kas dvejus metus“, – aiškina E. Nugaraitė-Juršienė.
Į ką žiūrėti vartotojui?
VMC geometrinių, mechaninių ir judesio parametrų matavimo skyriaus vadovės teigimu, nors iš šono nustatyti, jog autoservisuose ar techninės patikros punktuose naudojami prietaisai nėra tikslūs – beveik neįmanoma, vis dėlto, suabejojus jų tikslumu galima prašyti patikrą liudijančių dokumentų.
„Įtarti pažeidimus galima, jei, pavyzdžiui, vizualiai matosi, jog padanga nėra pilnai pripūsta, nors prietaisas rodo pakankamai slėgį. Tiesa, įsitikinti tuo galima tik patikrinus daugiau prietaisų. Kitas pavyzdys – jei keičiant padangas matoma, kad paimamas dinamometrinis raktas, o kartu ir kažkoks prailginimas, galima iškart suprasti, jog aukojamas tikslumas“, – sako E. Nugaraitė-Juršienė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad įsigyjant slėgmatį ir norint jį vėliau tikrinti akredituotose laboratorijose, svarbu įsitikinti, kad ant ciferblato būtų PE ženklinimas – tik juo pažymėtiems prietaisams specialistai gali atlikti metrologinę patikrą.
„Prižiūrint savo automobilį geriau naudoti patikrintus ir patikimus prietaisus, nei kad apie protektoriaus gylį ar slėgį spręsti „iš akies“, užveržiant ratus naudoti nepamatuotos jėgos įrankius, tokius kaip pneumatinius suktukus. Juk naudojami matavimo prietaisai užtikrina mūsų visų saugumą keliuose“, – pridūrė VMC specialistė.