Kiemuose KET staiga pamirštamos
Anot Rimvydo Pociaus, „Ergo“ Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojo, viena iš dažniausių ir didžiausių vairuotojų daromų klaidų yra manymas, kad įsukus į kiemą įprastos kelių eismo taisyklės nustoja galioti, o pirmenybę išsikovoti galima paprasčiausiu užsispyrimu, įžūlumu ar aktyviu garsinio signalo naudojimu. Draudikų atstovo teigimu, būtent požiūris „kas pirmesnis, tas gudresnis“ kiemuose pridaro daugiausiai bėdų.
„Kiemuose eismas dažniausiai nėra reguliuojamas kelio ženklais, tačiau tai nereiškia, kad kelių eismo taisyklės čia negalioja. Kai pirmumą nurodančio ženklinimo nėra, visuomet reikia vadovautis dešinės rankos taisykle, o kiemai ir stovėjimo aikštelės nėra išimtis. Visgi apie tai neretai pamirštama ir dėl to kyla avarinės situacijos, susidūrimai. Kiemuose taip pat labai aktualus važiavimas atbulomis. Būtent atbulomis važiuojančio automobilio vairuotojas turi gerai apsižiūrėti ir praleisti kitas transporto priemones“, – primena R. Pocius.
Supratingumo stokos kaina – patirtos žalos
Visgi, pasak eksperto, netrūksta ir tokių situacijų, kai net ir laikantis visų kelių eismo taisyklių, automobilių apgadinamų ir apibraižymų daugiabučių kiemuose išvengti vis tiek nepavyksta. Dažnai taip nutinka automobilius pastačius per arti vienas kito, nepaliekant pakankamai vietos durelėms atidaryti ar transporto priemonei manevruoti.
„Neretai galvojama, kaip automobilį pasistatyti taip, kad būtų patogu pačiam, o apie šalia stovinčias transporto priemones nepamąstoma. Tačiau tai yra trumparegiškas požiūris, galintis nulemti nemažas žalas. Būtent apibraižymai ar įlenkimai atidarinėjant automobilio dureles, galinio vaizdo veidrodėlių, bamperių, žibintų ar kėbulo apgadinimai bandant išvažiuoti iš stovėjimo vietos, kai trūksta erdvės, yra vienos dažniausių kiemuose fiksuojamų eismo įvykių priežasčių. Nors paprastai tokie įvykiai yra smulkūs, tačiau vis vien gali nulemti nemenkas išlaidas“, – pažymi R. Pocius.
Paliktas raštelis gali kainuoti net teises
R. Bieliauskas pabrėžia, kad net jei eismo įvykis sukeliamas dėl to, kad kito automobilio vairuotojas nebuvo pakankamai supratingas, tai nesuteikia teisės paprasčiausiai iš vietos pasišalinti. Tokiose situacijose palikto raštelio su telefono numeriu taip pat nepakanka.
„Reikia nepamiršti, kad kiemas ar stovėjimo aikštelė kelių eismo taisyklių galiojimo požiūriu nėra išskirtinė vieta. Tad apibraižius ar apgadinus kitą automobilį, būtina užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Tik taip užtikrinamas žalos atlyginimas. Kitu atveju laikoma, kad eismo įvykio dalyvis pasišalino iš įvykio vietos. To pasekmės gali būti bauda iki 1100 eurų ar netgi 1–3 metams prarasta teisė vairuoti. Jei įvykus eismo įvykiui nėra aišku, kas yra nukentėjusios transporto priemonės savininkas, reikia kviesti policiją, kuri padės jį identifikuoti ir su juo susisiekti. Tada, užpildžius eismo įvykio deklaraciją, galima ramiai tęsti kelionę“, – teigia „Ergo“ atstovas.
Prisiparkavus bet kur automobilio galima neberasti
Nerasdami automobiliams vietos kieme vairuotojai neretai juos palieka stovėjimo aikštelės prieigose ar net įsigudrina transporto priemonę priparkuoti ant žaliosios vejos, vaikų žaidimų aikštelių teritorijoje ar pėstiesiems skirtose vietose. Ekspertas pažymi, kad tai taip pat yra draudžiama.
„Parkavimo vietų trūkumo daugiabučių kiemuose problema yra išties aktuali, tačiau statyti transporto priemones ten, kur to daryti negalima, tikrai nėra išeitis. Pasitaiko atvejų, kai savo nepasitenkinimą netinkamai pastatytais automobiliais pėstieji ar kaimynai išreiškia atlenkdami ir sulaužydami valytuvus, nusukdami galinio vaizdo veidrodėlius ar net „pagražindami“ automobilį aštriu daiktu. Žinoma, tai yra neteisėta, tačiau dėl to patirta žala netampa mažesnė. Visgi pamačius netinkamai pastatytą automobilį reikėtų pranešti savo savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui arba policijai per elektroninių paslaugų sistemą ePolicija. Pastaroji ne vietoje statomų automobilių vairuotojus gali paauklėti iki 90 eurų siekiančiomis baudomis ar net transporto priemonės nutempimu“, – perspėja R. Pocius.
