Tačiau draudikai neskuba plieninių žirgų gerbėjams klijuoti kelių chuliganų etiketės. Kaip rodo draudimo bendrovės „ERGO Lietuvoje“ duomenys, tik apie trečdalis visų eismo įvykių, kuriuose dalyvauja motociklai bei motoroleriai, įvyksta dėl pačių motociklininkų kaltės.
„ERGO Lietuvoje“ Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pripažįsta, kad dėl didžiosios dalies motociklininkų avarijų yra kalti automobilių vairuotojai, kurie ne visada apsidairo aplinkui, nesivadovauja Kelių eismo taisyklėmis. Visgi kartais ir pačių motociklininkų klaidos išprovokuoja avaringas situacijas, lemiančias nuostolius bei sveikatos sutrikdymą.
Kas didesnis – tas pirmesnis?
Šiemet motociklininkų avarijų sezonas prasidėjo jau pačioje balandžio pradžioje. Kaip pranešė policija, sostinėje BMW vairuotojas, mėgindamas persirikiuoti iš antros eismo juostos į pirmąją, nepastebėjo „Yamaha“ motociklo bei sukėlė avarinę situaciją.
Dėl šios priežasties motociklo vairuotojas, mėgindamas išvengti susidūrimo, metėsi į šoną bei užvažiavęs ant šaligatvio nuvirto. Laimei, incidentas baigėsi ganėtinai laimingai – jo metu nestipriai susižalojo motociklo vairuotojas ir keleivis.
„Dažnais atvejais tokios avarijos įvyksta ne dėl pačių motociklininkų kaltės. Kartais kiti eismo dalyviai jų tiesiog nepastebi, neįvertina jų greičio bei mobilumo gatvėse ar tiesiog nesilaiko Kelių eismo taisyklių“, – tvirtina pašnekovas.
Jis priduria, kad šalies vairuotojai neretai įsivaizduoja turintys ir pranašumą prieš motociklininkus, kadangi automobiliuose jie jaučiasi saugesni.
„Kartais vis dar susidaro įspūdis, kad daugiau teisių keliuose turi tie, kurie vairuoja didesnes transporto priemones. Tai ypač išryškėja sankryžose, kai reikia vadovautis dešinės rankos taisykle ar tiesiog bandant įsitekti kelyje. Tačiau Kelių eismo taisyklės aiškiai nurodo, jog tiek automobilių, tiek motociklų ar motorolerių vairuotojai turi lygias teises ir jokių išimčių nėra“, – pabrėžia R. Bieliauskas.
Žala – nuo poros šimtų iki kelių tūkstančių eurų
Remiantis statistika, 2016 metais dėl žalos atlyginimo į draudimo bendrovę kreipėsi 35 motociklininkai ir 11 motorolerių vairuotojų. Lyginant su 2015 metais, šis skaičius sumažėjo 15 proc.
Pernai metų statistika draudikus dar labiau nudžiugino – iš viso dėl žalos atlyginimo į draudikus kreipėsi 20 motociklų bei motorolerių vairuotojų. Iš viso praėjusiais metais motociklų ir motorolerių vairuotojams išmokėta beveik 35 tūkst. eurų išmokų.
„Anksčiausiai pranešimą gavome dar sausio 6 dieną. Tiesa, tuomet mūsų bendrovėje apsidraudęs motociklo vairuotojas į eismo įvykį pateko Prancūzijoje. Sukdamas į kairę vairuotojas kliudė kitą transporto priemonę ir stipriai apgadino savo motociklą. Dėl šio incidento išmokėjome didesnę nei 3600 eurų išmoką“, – pasakoja R. Bieliauskas.
Daugiausiai eismo įvykių, kuriuose dalyvavo motociklininkai, įvyko dėl kitų vairuotojo neapdairumo. Automobilių vairuotojai atsitrenkdavo į dvirates transporto priemones važiuodami atbuline eiga, nepraleisdavo motociklininkų įvažiuodami į pagrindinį kelią ar tiesiog persirikiuodami jų nepastebėdavo. Šios pagrindinės avarijų priežastis kartojasi jau eilę metų.
Daug problemų – ankstyvą pavasarį
Greičiausias Lietuvos motociklininkas Šarūnas Pladas sutinka, kad motociklininkai incidentų keliuose vis dar neišvengia, tačiau bendra situacija per pastarąjį dešimtmetį ženkliai pagerėjo.
„Lyginant su situacija prieš 5 ar 10 metų, motociklininkų kultūra stipriai pasistūmėjo į gerąją pusę. Iš tikrųjų dabar motociklininkai važinėja atsargiau, rečiau viršija greitį ir visa situacija juda saugesnio vairavimo linkme“, – pasakoja profesionalus lenktynininkas.
Kačerginės „Nemuno žiedo“ trasos rekordininko teigimu, ypač daug pavojų motociklininkų tyko ankstyvą pavasarį, kuomet vos tik atšyla orai ir plieninių žirgų savininkai nekantrauja išvažiuoti į gatves bei retkarčiais neatkreipia dėmesio į visas aplinkybes.
„Dažnais atvejais avarijos įvyksta dėl to, kad motociklininkai galbūt neįvertina savo įgūdžių, ypač pavasarį. Po žiemos įgūdžiai būna susilpnėję, lyginant su praeitu sezonu, tad pradžioje reikėtų juos palavinti. Visgi motociklininkų noras kuo anksčiau išvažiuoti į gatves būna pakankamai didelis, o tada ir kyla problemų.
Įgūdžiai būna nepakankami, primiršti, asfalto danga būna dar pakankamai šalta ir dažnai nešvari nuo druskų ir smėlio, o sukibimas su kelio danga prastas. Tokiu atveju staigiai manevruojant ar stabdant galima nukristi“, – apie motociklininkų tykančius pavojus keliuose dėsto Š. Pladas.
Jis priduria, kad pavasarį rizika taip pat išauga ir dėl automobilių vairuotojų, nepripratusių prie dviračių transporto priemonių, kurios atsiranda gatvėse ir kurios nėra taip gerai matomos kaip automobiliai. Todėl automobilių vairuotojai raginami dažniau stebėti veidrodėlius, o motociklininkai – neviršyti greičio bei laikytis saugaus atstumo.
Visgi „Pladas Racing“ komandos lenktynininkas džiaugiasi, kad nors anksčiau automobilių vairuotojai kartais jausdavosi pranašesni prieš motociklininkus, tačiau dabar tokių atvejų pasitaiko labai retai: „Aišku, automobilių vairuotojų įvairiausių yra, bet tikimybė sutikti tokį, kuris jaučiasi už motociklininką pranašesnis, yra ganėtinai maža.“
Profesionalo nuomone, vairavimo mokyklos Lietuvoje ne visada tinkamai paruošia būsimus motociklininkus realioms eismo sąlygoms, kadangi ten yra suteikiami tik tokie esminiai pagrindai kaip pajudėjimas iš vietos ar stabdymas. Maža to, vairavimo mokymai vyksta mieste, kur greitis yra apie 50 km/val., todėl baigusiųjų kursus įgūdžiai nebūna visiškai pritaikyti eismui.
Š. Pladas rekomenduoja pradedantiesiems motociklininkams papildomai treniruotis uždarose aikštelėse ar trasose. Prie motociklų vairuotojų švietimo šiemet aktyviai prisijungti ketina ir jis pats. Planuojama, kad „BMW Motorrad“ atstovai Lietuvoje kartu su Š. Pladu šiemet sezono metu surengs ketverius mokymus – garsus lenktynininkas pasidalins savo teorinėmis žiniomis ir praktine patirtimi. Pirmieji jų vyks jau birželį motociklų varžyboms pritaikytose teritorijose. Š. Pladas patars, kaip motociklą valdyti ant asfalto dangos.
Tuo metu labiau patyrę vairuotojai raginami laikytis Kelių eismo taisyklių, neviršyti greičio, paisyti saugaus atstumo iki kitų transporto priemonių bei vengti pavojingo manevravimo, galinčio išprovokuoti incidentus keliuose.