Pasak „Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantės Eglės Masalskienės, šis susierzinimas yra suprantamas, bet nenaudingas patiems vairuotojams.
„Pamatę klevo lapo ženklą kai kurie žmonės iš karto galvoja, kad už vairo sėdintis mažiau patyręs vairuotojas darys daugiau klaidų, sukels pavojingas avarines situacijas ar vairuos labai lėtai. Dėl to kai kurie vairuotojai iš karto susierzina ir nori kuo greičiau aplenkti „šviežiai iškeptą“ eismo naujoką. Tačiau priimdami tokius staigius sprendimus pikti vairuotojai neretai viršija greitį, vėliau staigiai ir pavojingai stabdo, sukelia avarines situacijas – dėl kelių sutaupytų sekundžių jie rizikuoja savo ir kitų eismo dalyvių saugumu, tad teisti kitus vairuotojus ne visada gali būti naudinga“, – sakė „Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantė psichologė Eglė Masalskienė.
Susierzinę – mažiau jautrūs aplinkai
Pasak E. Masalskienės, manydami, kad kiti eismo dalyviai prastai vairuoja, iš karto mažiau jais pasitikime – taip pamažu kelyje galime prarasti ramybės ir saugumo jausmą. „Susierzinę mes taip pat mažiau dėmesio kreipiame į savo veiksmus, galime būti mažiau susikaupę bei jautrūs aplinkai, nepastebėti įvairių kliūčių ar laiku nesureaguoti į potencialias avarines situacijas“, – pasakojo E. Masalskienė.
Bendrovės užsakymu atlikto tyrimo duomenys taip pat rodo, kad gyventojai panašiai nepakantūs klevo lapo ženklą turintiems vairuotojams Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tačiau rajonų centrų gyventojai yra nepakantesni nei didmiesčių – pamatęs klevo lapo ženklą ant automobilių susierzina kas penktas (22 proc.) rajono centro vairuotojas.
Pirmas žingsnis – neteisti
„Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantė vairuotojams pataria rečiau vertinti kitus eismo dalyvius ir nedaryti išankstinių prielaidų. Kartais iš tiesų klevo lapą turintys vairuotojai prasčiau vairuoja, bet dėl to nebūtina susierzinti, nes kitų elgesys nebūtinai sutrukdys mums patiems.
„Kitą vertus, būtina suvokti, kad klevo lapas rodo laikotarpį, o ne įgūdžius, tad ir ką tik pradėjęs vairuoti žmogus gali būti nepriekaištingas vairuotojas, tad galbūt susierzinti apskritai nėra dėl ko. Svarbiausia atminti, kad kitiems eismo dalyviams mes patys galime taip pat dėl kažko nepatikti, bet tai gali būti impulsyvus ir nepagrįstas jausmas, kurio verta atsisakyti“, – komentavo „Lietuvos draudimo“ pykčio valdymo konsultantė.
Norite išvengti susierzinimo – nukreipkite mintis
Paklausta apie tai, kaip geriausia pamiršti susierzinimą, E. Masalskienė sakė, kad visuomet padeda minčių nukreipimas – neverta koncentruotis į negatyvias mintis kelyje. Jei važiuojate ne vienas, galite užkalbinti šalia sėdintį žmogų ar tiesiog pamąstyti apie asmeninius gyvenimo planus bei kasdienius darbus. Nukreiptos mintys padės pamiršti klevo lapo ženklą, o per tą laiką „šviežiai iškeptas“ vairuotojas jau tikriausiai bus nusukęs.
Gyventojų nuomonės tyrimą dėl elgesio kultūros ir patiriamų neigiamų emocijų vairuojant „Lietuvos draudimo“ užsakymu 2015 m. sausio mėn. atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausos metu buvo apklausti 568 vairuotojai visoje Lietuvoje.
Siekdama mažinti pykčio lygį šalies keliuose, didinti saugumą, komfortą ir malonumą vairuoti, pirmaujanti šalies ne gyvybės draudimo kompanija „Lietuvos draudimas“ įgyvendina projektą „Nulis pykčio“. Anksčiau atliktas vairuotojų tyrimas parodė, kad 95 proc. Lietuvos vairuotojų yra susidūrę su pykčiu keliuose ir bent kartais patiria neigiamų emocijų, o 61 proc. vairuotojų vienaip ar kitaip sureaguoja į kitų vairuotojų demonstruojamą pyktį. „Nulis pykčio“ projektą palaiko Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija bei Lietuvos automobilių kelių direkcija.