Situacijas LRT televizijos laidoje „Keliai. Mašinos. Žmonės“ komentuoja ir analizuoja ekspertai.
Policijos pareigūnai teigia, kad tokie susidūrimai kaktomuša nutinka dėl šiurkščių kelių eismo taisyklių pažeidimų: kelio ženklų ir ištisinių linijų nepaisymo, neapgalvoto lenkimo manevro ir sveiku protu nesuvokiamo noro rizikuoti.
Alvaras Bacevičius, Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkas, sako, kad kelyje rizika niekada nepasiteisina, nes vairuotojai taip sukelia sumaištį.
„Tirdami įvykius pastebime tokių situacijų, kai išvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą, lenkia vieną automobilį, vėliau supranta, kad gali aplenkti dar vieną, tačiau vėliau supranta, kad nebegali grįžti į savo eismo juostą. Taip sukeliamas pavojus daugybei automobilių“, – LRT televizijos laidai „Keliai. Mašinos. Žmonės“ kalbėjo pareigūnas.
Patyręs vairuotojas ir automobilių žinovas Vitoldas Milius sako, kad kaktomuša dažniausiai susiduriama dėl neparengto lenkimo manevro: „Lenkimas apskritai yra pavojingiausias vairavimo manevras, nes vairuotojui reikia įvertinti daugybę dalykų: priekyje važiuojančio automobilio greitį, savo automobilio dinamines galimybes, iš priekio atvažiuojančio automobilio greitį, o tai nustatyti yra ypatingai sunku“.
Profesionalai taip pat pataria įvertinti oro sąlygas, gerai matyti laisvą kelią, įvertinti atstumus, jausti, kaip elgiasi kiti eismo dalyviai, ir tik tuomet ryžtingai lenkti.
Į ką dar reikėtų atkreipti dėmesį?
„Jei važiuoji automobiliu, kuris yra mažesnės galios, neturi turbinos ir jam pagreitėti nuo 70 iki 100 km/h užtrunka nemažai laiko, tai toks vairuotojas tikrai negali lenkimui rinktis atkarpos, kai matyti tik 200 metrų kelio“, – teigia automobilių žinovas Renaldas Gabartas.