Todėl jis nuvyko į Priklausomybės ligų centrą, kuriame, pasak jo paties, alkotesteris parodė nulius. Siekiant kuo tikslesnio blaivumo nustatymo, buvo paimtas ir kraujo mėginys. Tvirtindamas, kad policijos panaudotas alkotesteris parodė tikrovės neatitinkančius skaičius, jis nusprendė išvengti galimai nepelnytos bausmės.
Policijos reakcija šioje situacijoje buvo tokia, kokios ir galima tikėtis: viešai paskelbta, kad pareigūnai visą procedūrą atliko pagal reikalavimus, prietaisas yra naujas ir turintis visus reikalingus dokumentus. Be to, jie užsiminė apie užuostą alkoholio kvapą.
Kokios vairuotojo galimybės išsigelbėti iš tokios situacijos? Ar, jam pateikus Priklausomybės ligų centre išduotus, jo blaivumą patvirtinančius dokumentus, jau galima tikėtis vairuotojui palankaus teismo sprendimo?
Apie tai klausiame advokato dr. Arno Paliukėno, kuris savo praktikoje turėjo ne vieną panašų atvejį. Jis sako, kad teismų praktika panašiose bylose yra nevienareikšmiška, todėl iš jos negalima daryti apibendrinimų.
„Konkrečiu atveju susidaro įspūdis, kad abi pusės turi savo teisybę: policija, nustačiusi vairuotojo girtumą pagal nustatytą tvarką ir vairuotojas, kuris mano nepažeidęs įstatymų bei teisėtais metodais bandantis apginti savo tiesą“, – pastebi advokatas ir priduria, kad turėti išankstinių nuostatų ar prognozuoti nieko nederėtų, nes šioje situacijoje galutinį atsakymą pateiks tik teismas.
„Visų pirma, konkrečiu atveju nežinau dviejų dalykų: kiek tiksliai laiko praėjo nuo pirmojo patikrinimo alkotesteriu ir kraujo mėginio paėmimo bei koks buvo policijos naudotas alkoholio matuoklis?, – komentuoja advokatas. – Kalbant apie laiką, Lietuvoje yra labai slidi situacija, nes administracinio pažeidimo atveju nėra apibrėžta, per kiek laiko turi būti padarytas kraujo tyrimas.
Po eismo įvykio, kuriame dėl žmonių sužalojimo arba žūties iškyla pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, policija turi pareigą per valandą eismo įvykio dalyvius pristatyti į įstaigą, kurioje bus nustatytas alkoholio kiekis kraujyje. Tačiau jeigu vairuotojas buvo sustabdytas, nesukeliant jokio įvykio ir yra nustatomas tik administracinis teisės pažeidimas, niekur nėra numatytas terminas, per kurį pažeidėjas (jau savo pastangomis) privalo atlikti kraujo tyrimą“.
A. Paliukėnas sako, kad kai kuriais atvejais teismai bando pasitelkti baudžiamosiose bylose taikomą vienos valandos terminą, o kartais tiesiog vadovaujasi formulėmis, kurios teoriškai leidžia nustatyti, kiek per valandą pasikeitė alkoholio kiekis kraujyje.
Tokiais atvejais į teismus kviečiami ekspertai, kurie, naudodamiesi teorinėmis formulėmis, bando nuspėti, kokiu tempu iš kaltinamojo organizmo pasišalino alkoholis. Tiksliau, remdamiesi daug abejonių keliančiomis skaičiuoklėmis, kurios neleidžia įvertinti tokių svarbių faktorių, kaip nuovargis, alkio/sotumo lygis, individuali organizmo tolerancija alkoholiui, mėgina nustatyti, kiek per nustatytą laiką pažeidėjo kraujyje galėjo keistis alkoholio koncentracija.
Jeigu teismas nusprendžia remtis tokiais duomenimis, pažeidėjo situacija gali ženkliai keistis.
„Tos formulės turi labai plačią amplitudę: pagal jas, alkoholio kiekis kraujyje per valandą gali vidutiniškai (net nekalbant apie kraštutinumus, o juk kiekvieno žmogaus organizme alkoholis gali būti skaidomas labai nevienodai!) sumažėti nuo 0,1 iki 0,25 promilės, – pastebi A. Paliukėnas. – Remdamasis nekaltumo prezumpcija, aš teismo prašau šią paklaidą paprastai praktikoje taikyti ginamo pažeidėjo naudai, tačiau tai ne visada veikia“.
Pasak advokato, visa tai reiškia, kad kraujo mėginį reikėtų paimti kiek įmanoma greičiau – pasistengti tai padaryti ne ilgiau nei per valandą, ką, tikėtina, ir padarė užpraeitą savaitgalį policijos sustabdytas vilnietis.
A. Paliukėnas sako, kad kiekvienu atveju teismas vadovaujasi gana dideliu skaičiumi kriterijų, netgi peržiūri pažeidėjo praeities pažeidimų istoriją ir, joje radęs anksčiau užfiksuotų panašių girtumo atvejų, taip pat gali į juos atsižvelgti.
„Kiekvieną atvejį plačia procesinio sprendimo priėmimo diskrecija disponuojantis teismas nagrinėja individualiai ir įrodinėti aplinkybes kiekvieną kartą tenka taip pat individualiai“, – tvirtina advokatas. Jis prisimena, kad sykį Vilniuje, vienam vairuotojui „įpūtus“ 0,46 promilės, jis dvi valandas troleibusu keliavo iki Priklausomybės ligų centro.
„Tuomet pažeidėjas teismui turėjo pagrįsti aplinkybes, pareikalavusias tiek laiko. Ir netgi tuo atveju, kai tai pavyksta padaryti, vis tiek galutinį sprendimą, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, priima teismas“.
Vietoje išvadų:
1. Jeigu vairuojate – atsisakykite alkoholio. Komercinių automobilių vairuotojų atveju apie tai reikėtų atsakingai pagalvoti net iš vakaro, nes net nejuntamos pagirios gali kraujyje slėpti vieną- kitą dešimtąją promilės.
2. Jeigu nesutinkate su policijos alkotesterio parodymais – per 60 minučių nuvažiuokite į laboratoriją, kuri galės pakartotinai nustatyti jūsų (ne)blaivumą. Šio termino laikymasis gali būti naudingas teisme, nors tikrai nebūtinai išgelbės. Ilgiau užtrukus pakeliui iki laboratorijos, teks susipažinti su blaivumą nustatančiomis formulėmis, kurios leidžia tik teoriškai nuspėti blaivėjimo progresą.
3. Kraujo tyrimai nebūtinai traktuojami kaip yra svaresni, nei sertifikuoto ir patikras praėjusio alkotesterio parodymai. Apsisprendimas yra teismo dispozicijoje.
4. Viską nuspręs teismas ir tik teismas. Netgi turint visišką blaivumą patvirtinančias laboratorijos pažymas, negalima būti įsitikinusiam, kad byla laimėta.