Kokia žiema mūsų laukia prognozuoti tampa vis sunkiau: šiemet kelininkai budi jau nuo spalio vidurio

Nors rugsėjo orus daugelis vadino vasaros pratęsimu ir tikėjosi, jog nemalonūs šaltojo sezono reiškiniai prasidės bent mėnesiu vėliau, nutiko priešingai – šiaurinėje Lietuvos dalyje pirmąsyk pasnigo dar spalio viduryje, o mėnesio pabaigoje kai kuriuose Lietuvos regionuose pavyko nulipdyti pirmąsias sniego gniūžtes. Specialistai pripažįsta: nors prognozuoti, ar žiema šiemet bus ankstyvesnė ir kokia ji bus, sudėtinga, pasiruošimo jai verčiau neatidėlioti: tą daro kelius prižiūrinčios įmonės, suskubti turėtų ir ilgesnio rudens tikėjęsi vairuotojai, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Sninga skirtingu metu

Įpusėjus rudeniui iškritęs sniegas kelius prižiūrinčioms įmonėms paprastai bėdų nepridaro – papildomai valyti ar barstyti gatvių neprireikia, mat jis greitai ištirpsta.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, pernai pirmasis sniegas Lietuvoje iškrito lapkričio 16-ąją, arba maždaug 2 savaitėmis vėliau nei vidutiniškai, šįmet pirmasis sniegas Ute-nos rajone užfiksuotas spalio 8-ąją, arba maždaug 3 savaitėmis anksčiau nei vidutiniškai. Re-miantis daugiamečiais duomenimis, pirmasis sniegas Lietuvos teritorijoje iškrenta vidutiniškai lapkričio 4 dieną.

Kaip komentavo „Ecoservice“ teritorijų priežiūros verslo direktorė Diana Lubė, oficiali gatvių barstymo darbų pradžia – lapkričio 1-oji, tačiau šiemet kelius ir gatves prižiūrinčios kelių valymo komandos oro sąlygas atidžiai stebi jau nuo spalio vidurio, o paskutinį spalio savaitgalį jau teko išvažiuoti į gatves ir atlikti pirmuosius gatvių barstymo darbus.

Pasak D. Lubės, jos praktikoje įprastesnis scenarijus pirmąjį sniegą pasitikti ir gatvių valymo darbų imtis lapkričio viduryje, tačiau šiemet pasiruošimas vyko keliomis savaitėmis anksčiau. Sandėliai dar rugpjūčio viduryje pripildyti druskos atsargų, paruošta reikalinga technika, suformuotos komandos, kurios prireikus iš karto pradėtų valyti gatves ir šaligatvius.

Orai, pašnekovės žodžiais, tampa vis sunkiau prognozuojami, o oro sąlygos keičiasi ypač greitai. „Temperatūra pastaruoju metu vis dar išlieka teigiama. Visgi, net ir esant kelių laipsnių šilumai, ant kelių gali pradėti formuotis ledas. Jei oro temperatūra vakare siekia +3 laipsnius, visą naktį stebimi orų pokyčiai, kad prireikus į miesto gatves būtų išsiųsta kelių priežiūros technika. Jei, pavyzdžiui, vieną dieną viename rajone buvo +3 laipsniai, kituose – apie nulį, o jutiminė tem-peratūra neigiama, yra drėgmės ant kelių ir vyrauja stiprūs šalti vėjai – tuose rajonuose jau būtų palankios oro sąlygos susidaryti slidžiai kelio dangai.

Kelio dangos temperatūra pastaruoju metu nukrenta iki 3,5–4 laipsnių, jau yra buvę dienų, kai ji pasiekia 1 laipsnį, kas taip pat gali kelti pavojų eismo saugumui. Kartais vairuotojai automobilių prietaisų skydeliuose matydami pliusinę temperatūrą nė nepagalvoja, kad kelio danga jau gali būti labai slidi“, – paaiškino D. Lubė.

Prognozuoti tampa vis sudėtingiau

Pašnekovės žodžiais, nors nuolat stebimos orų prognozės, debesų judėjimas, temperatūros pokyčiai, prognozės vos per porą valandų gali pasikeisti kardinaliai. „Turbūt nerastume klimatologo, kuris galėtų drąsiai atsakyti, kokia žiema laukia ar kokie gamtos ženklai galėtų spėjimus patvirtinti.

Kiekvienais metais tikimybė, kad orų prognozė bus tiksli artimiausias tris dienas vis mažesnė. Rytą pasižiūrime – 3 laipsniai šalčio, prognozuojamas sniegas, po keturių valandų jau – 1 laipsnis šilumos, kritulių nėra, jie numatomi po 8 val. Tokie svyravimai tą pačią dieną jau tampa įprastu reiškiniu. Iš tiesų, neįmanoma nuspėti, kokia žiema laukia, kiek bus kritulių, nes pokyčiai gamtoje kardinalūs“, – paaiškino D. Lubė.

Padangų atsikratyti civilizuotai

Manydami, kad užsitęsus šiltam rudeniui, galbūt, žiema prasidės vėliau, kai kurie vairuotojai neskubėjo pasikeisti automobilio padangų, nors lapkričio 10-oji – paskutinė diena tą padaryti, pasirūpinti smėlio atsargomis ir saugiais batais, nors šių namų darbų atidėlioti taip pat nereikėtų.

Tiesa, kaip pastebi atliekų tvarkytojai, prieš padangų keitimo sezoną ir jam pasibaigus senų, naudoti nebetinkamų, padangų randama visur: pamiškėse, prie buitinių atliekų konteinerių ar kiemuose, nors joms suirti gali prireikti 150 metų, jos teršia aplinką.

Vairuotojai, įsigiję naujas padangas, senąsias gali palikti toje pat parduotuvėje, kurioje įsigijo naujas, pristatyti į specialias didžiagabaričių atliekų tvarkymo aikšteles – jose per metus ne-mokamai priimamos keturios automobilio padangos. Keičiant padangas autoservise, senosios taip pat priimamos nemokamai. Jei padangų prisikaupė daugiau, jas už nedidelį mokestį galima palikti ir „Ecoservice“ rūšiavimo bazėje, esančioje Vilniuje, Gariūnų g. 71.

Padangos mechaniniu būdu gali būti perdirbamos gumą atskiriant nuo kitų sudedamųjų dalių: metalas keliauja į supirktuvę, tekstilė utilizuojama, o iš gumos gaminami įvairūs produktai. Per-dirbtos antrinės žaliavos naudojamos asfaltbetonio, guminių dangų, automobilių statymo apsauginių kuolelių gamybai.