Teigiamas vertinimas nieko nereiškia?
Kiek mažiau kaip prieš mėnesį, birželio 6 dieną buvo paskelbtas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sudarytos komisijos dėl kolegijų tinklo pertvarkos siūlymas, kad Vilniaus
technologijų ir dizaino kolegija būtų prijungta prie Vilniaus kolegijos.
Anot pačios kolegijos, toks siūlymas teikiamas nesant objektyvaus pagrindo. Dėl per mažo dėmesio kolegijos nuomonei, Seimo audito komitetas taip pat siūlė šį sprendimą atidėti metams.
Kolegijos atstovai teigia, kad visoms kolegijoms buvo suteikta galimybė iki nustatytos datos teikti siūlymus ministerijos sudarytai komisijai, tačiau šioji neatsižvelgė į VTDK vadovų ir akademinės bendruomenės sprendimą, verslo bendruomenės nuomonę bei pateiktą veiklos stiprinimo planą išlikti savarankiška valstybine kolegija.
Kolegijai pareiškus, kad sujungimas gali turėti neigiamų pasekmių inžinerinių mokslų specialistų ruošimui, kadangi Vilniaus kolegijoje dominuoja humanitariniai ir socialiniai mokslai, ministerija atkirto, kad tokiu sprendimu kaip tik būtų gerinama kolegijos veiklos kokybė, mat šiuo metu dėl to kyla problemų.
Vis dėlto, nesutarimų kyla ir šiuo klausimu, mat Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) balandžio 5 dieną, po atlikto patikrinimo, akreditavo visas VTDK studijų kryptis ir programas dar 7 metam bei pareiškė, kad kolegija gali ir toliau sėkmingai veikti. Tuomet buvo vertinami keli kriterijai: Poveikis regionų ir visos šalies raidai, Studijų ir mokslo (meno) veikla, Kokybės užtikrinimas bei Valdymas. Tiesa, būtent pastarajam kriterijui, vertinant VTDK, buvo skirtas žemiausias, iš visų vertintų sričių, vertinimas – 2 (vertinama naudojant 5 balų sistemą), o tai, anot kolegijos atstovų, tapo ypač svaria ministerijos argumentų dėl prijungimo dedamąja.
Tiesa, pati kolegija pabrėžia, kad tai lėmė susiklosčiusi situacija, už kurią iš dalies atsakinga ir pati ministerija.
„Viceministras, pasisakydamas birželio 28 d. vykusiame Seimo švietimo komiteto posėdyje, akcentavo labai prastą kolegijos vadybą. Žinoma to, kad tai – buvusios ilgametės VTDK direktorės „nuopelnas“, užsiminta nebuvo. Pabrėžtina ir tai, kad visame ilgame, daugiau nei 20 metų, savo vadovavimo kolegijai laikotarpyje paskutinius ketverius metus kolegijos direktorė pareigas ėjo laikinai, pažeisdama galiojančias teisės aktų nuostatas.
Be visa to, viceministras G. Jakštas, kuruojantis aukštąjį mokslą, tai žinojo ir savalaikiai nesiėmė jokių veiksmų inicijuoti naujojo kolegijos vadovo konkurso skelbimo, taip pat ir atlaidžiai reagavo į kolegijos bendruomenės narių raštu pateiktą skundą dėl tokio kolegijos vadovės „užsibuvimo“ direktoriaus kėdėje. Todėl viceministras, viešai menkindamas kolegijos vardą, mūsų manymu, turėtų prisiimti ir asmeninę atsakomybę už prastesnius praėjusio laikotarpio kai kurių kolegijos veiklos rodiklių įvertinimus“, – teigė VTDK direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Anna Limanovskaja.
Kol vieni baiminasi studentų mažėjimo, kiti – turto dalybų
Siūlymas apjungti dvi Vilniuje įsikūrusias kolegijas argumentuojamas ir galimai būsimu studentų skaičiaus mažėjimu. Ministerijos pozicijos pristatymo metu buvo minima, kad per 4 metus kolegijoje besimokančių studentų skaičius gali drastiškai sumažėti iki 770–1000 studentų, o tai jau būtų mažiau nei numatyta Valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane, kuriame minimali studentų kolegijose riba 2029-aisiasi žymima ties 1200 studentų.
VTDK atstovai tokias prognozes taip pat laiko nepagrįstomis, mat anot jų, pastaraisiais metais studentų skaičius pakankamai stabiliai laikosi apie 1700, o ir mažesnį stojamąjį balą turinčius studentus, anot kolegijos atstovų, jie priėmė tik po to, kai pateikus atitinkamą prašymą ministerijai, ji jį tenkino.
Minimame plane taip pat numatoma, kad aukštesnę kvalifikaciją ir daktaro laipsnį bei pilnu ar puse etato dirbančių tokių dėstytojų dalis kolegijoje 2029 metais turėtų būti ne mažesnė, kaip 10 proc. Anot kolegijos atstovų, tokių darbuotojų dalis kolegijoje šiuo metu sudaro apie 30 proc. Pagal nustatytą planą, iš viso, pilnu etatu dirbančių dėstytojų dalis kolegijose, neatsižvelgiant į įgytą mokslo laipsnį, minimais metais turėtų sudaryti ne mažiau kaip 50 proc.
Vis dėlto, ministerijos atstovai argumentuoja, kad kolegijos rezultatai netenkina keliamų reikalavimų, o štai kolegijos atstovai, atsižvelgdami į birželio 28 dieną vykusiame LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje išsakytą ministerijos poziciją, atšauna, kad Švietimo, mokslo ir sporto viceministro Gintauto Jakšto pasisakymai – klaidina.
„ŠMSM viceministras G. Jakštas tikslingai, metodiškai visuomenei ir valdžios atstovams formuojant jų nuomonę, pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad VTDK vertinimai yra vieni prasčiausių. Anot jo, tam, kad ji būtų pakelta į kitą kokybinį lygį, ją reikia prijungti prie Vilniaus kolegijos. Kyla klausimas, kaip „prasčiausia“ kolegija po užsienio ekspertų išorinio vertinimo balandžio 5 d. buvo akredituota maksimaliam 7 metų laikotarpiui? Noriu atkreipti dėmesį, kad vertinant kolegijos veiklą, visos SKVC vertintos sritys buvo įvertintos teigiamai. Taip pat pažymėtina, kad ne tik kolegija, bet ir visos VTDK vykdomos studijų kryptys SKVC buvo akredituotos maksimaliam 7 metų laikotarpiui.
Kyla pagrįstų abejonių dėl tokių pasisakymų pagrindo. Galimai tai gali būti susieta su mums nežinomais kai kurių reorganizavimo procesą vykdančių asmenų interesais, kada asmeniniai interesai iškeliami aukščiau viešojo intereso – aukštos studijų kokybės“, – teigė VTDK direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai A. Limanovskaja.
Pasiteiravus, kokie interesai gali būti įpainioti šioje situacijoje, kolegijos atstovai „Delfi“ paaiškino, kad dar anksčiau VTDK iš ŠMSM yra sulaukę pasiūlymo pagrindinius kolegijos pastatus, esančius Antakalnyje, perduoti naujam mokymo centrui, kurio vienas iš dalininkų vėliau buvo ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sudarytos komisijos, kuri sprendė dėl kolegijų prijungimo, nariu.
„Abejonių kelia komisijos nario gintauto Kvietkausko nešališkumas, kurio verslo interesai galimai susieti su viena iš Vilniaus miesto profesinio mokymo įstaigų, suinteresuotų VTDK patikėjimo teise valdomu nekilnojamu turtu ir vykdomomis profesinio mokymo programomis. Sausio 12 d. į VTDK buvo atvykę ŠMSM atstovai – ministerijos kancleris Julius Lukošius ir du viceministrai Gintautas Jakštas bei Agnė Kudarauskienė, kurie VTDK vadovybei pateikė siūlymą renovuotus VTDK pagrindinius mokymo rūmus Antakalnyje, perduoti naujai įsteigtam Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centrui (TECHIN).
Atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš TECHIN dalininkų yra UAB „Arginta group“, kurios direktorius yra Gintautas Kvietkauskas, taip pat jau minėtos ŠMSM komisijos narys. Pažymėtina, kad G. Kvietkauskas 2014–2018 metais buvo Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) prezidentas, o A. Kudarauskienė 2017–2019 metais dirbo projektų vadove LINPRA. Todėl darytina išvada, kad jau 2023 m. sausio mėnesį VTDK nesutikus perduoti pastato buvo numatytas VTDK, kaip savarankiškos institucijos, panaikinimas“, – aiškino kolegijos atstovai.
Tiesa, G. Kvietkauskas ne vienintelis, kurio veikla komisijoje kelia abejonių. Mat toje pačioje komisijoje dirbo ir ilgametis Vilniaus kolegijos vadovas.
„Šios komisijos narys Gintautas Bražiūnas yra ilgametis, nuo 2000 iki 2018 metų, Vilniaus kolegijos direktorius, yra šios kolegijos emeritas. G. Bražiūnas, turėdamas tiesioginį ryšį su Vilniaus kolegija, neturėjo dalyvauti komisijos darbe, nes dirbdamas komisijoje ir reikšdamas nuomonę galimai turėjo įtakos komisijos parengtam siūlymui dėl VTDK“, – aiškino kolegijos direktoriaus pavaduotoja.
Anot VTDK administracijos, valstybinėms kolegijoms ilgą laiką nebuvo žinoma, kas ir kokiais kriterijais vadovaujantis siūlys sprendimą dėl valstybinių kolegijų tinklo reorganizavimo proceso ir jo apimties. Taip pat, anot jų, nebuvo aišku, kokiais atrankos į komisiją kriterijais vadovaujantis buvo suformuota ŠMSM komisija, o tai buvo patikslinta tik Seimo švietimo komiteto narių dėka, kuriems paprašius ir buvo pristatyta ŠMSM sudarytos reorganizacijos sprendimui parengtos komisijos sudėtis.
„Atsižvelgiant į tai, teigiame, kad komisijos siūlymo pagrindu ŠMSM parengtas Vyriausybės nutarimo projektas dėl VTDK prijungimo prie Vilniaus kolegijos grindžiamas veiksniais, kurie neturės įtakos studijų kokybės gerinimui bei nesudarys galimybių pasiekti minėtame Vyriausybės nutarime iškeltų ilgalaikių tikslų“, – teigė A. Limanovskaja.
Kolegijos atstovai taip pat atkreipė dėmesį, kad sprendžiant dėl kitų kolegijų prijungimo, sprendimui priimti buvo suteiktas metų laikotarpis, o štai VTDK norima prijungti kone skubos tvarka.
Galimybės savarankiškumui nebemato
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas teigė, kad pokyčių procesas dėl kolegijų tinklo buvo gana ilgas ir prasidėjo dar 2021 metų pradžioje, mat būtent tuomet darbą pradėjo darbo grupė, kuri vertino kolegijų tinklą ir jo pajėgumą įgyvendinti vienokią ar kitokią misiją. Anot jo, tuomet buvo nuspręsta, kad pagal keliamus reikalavimus dauguma kolegijų buvo panašesnės į profesines, o ne aukštąsias mokyklas. Anot jo, dabar situacija tokia, jog kai kurios kolegijos profesijai studentus ruošia tam neturėdamos tinkamo mokslinio pajėgumo.
Anot viceministro, kolegijų tinklą įvertino ir Studijų kokybės vertinimo centras, kurio ekspertų grupė taip pat pateikė išvadas, kurios kolegijos tarpusavyje turėtų didesnę sinergiją, kad galėtų pasiekti keliamus aukštesnius tikslus nei iki šiol.
„Buvo pateiktos SKVC ir jų ekspertų rekomendacijos. Po jų sekė Vyriausybės sprendimas, kad yra matomos problemos ir daugelis aukštųjų mokyklų – kolegijų, netenkina tų aukštesnių keliamų tikslų. Bet mes nenuleidome tiesiogiai siūlymo iš viršaus, ką reikėtų dalyti. Kreipėmės į pačias institucijas klausdami, kaip jos siūlo stiprinti veiklą, ar siūlo tai daryti savarankiškai, ar jungiantis su kuo nors kartu. Visame šiame procese buvo nuolat bendraujama su aukštosiomis mokyklomis, tiek po išorinio vertinimo, tiek atliekant analizę su Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija. Abejų rankos pirštų neužtektų suskaičiuoti, kiek kartų buvo susitikta su vadovybe – tiek direktoriumi, tiek tarybos pirmininku ir jo pavaduotoja. Tai buvo nuolatinis bendravimas“, – situaciją komentavo viceministras.
G. Jakštas teigė, kad tuomet, kai institucijos teikė savo siūlymus, juos pateikė ir VTDK, kuri išreiškė norą tikslų siekti savarankiškai.
„VTDK pateikė siūlymą, kad jie tokia institucija, kokios mes siekiame, gali tapti savarankiškai. Tačiau prielaidų, kad tai galėtų įgyvendinti, deja, nėra. Jei žiūrėtume taikomųjų mokslų lygį, kitų kolegijų kontekste, kur visose yra didelių problemų ir joms reikia stiprėti, tai VTDK yra įvertinta tarp 3 prasčiausių. Jeigu lygintume su kita panašaus profilio kolegija – Kauno technikos kolegija – tai ji VTDK lenkia dešimtimis kartų“, – nurodė G. Jakštas.
Interesų konflikto neįžvelgia
Anot viceministro, VTDK ir šiandien neatitinka keliamų reikalavimų dėl dėstytojų kvalifikacijos ar pritraukiamo studentų skaičiaus.
„Kita dedamoji be akademinio personalo, kuris, manome, kad nėra pasiruošęs įgyvendinti tų reikalavimų, ir manome ne mes ministerija, o komisija. Kita bėda yra studentų sutelktumas. Suprantame, kad institucija be studentų nelabai gali veikti, kadangi jos paskirtis yra ruošti studentus. Matome, kad pastaraisiais metais kolegija pusė studentų priimdavo, kurie netenkina minimalaus balo. To teisiškai nebegalės daryti jau nuo kitų metų.
Taip pat matome ir ekspertų prognozes, kaip keisis studentų skaičius ir matoma, kad jis mažės drastiškai – praktiškai per pusę. Tada įsijungs kitas efektas, kad mažėjimas bus dar didesnis. Čia vertinamas bendras studentų skaičius, tačiau, kai didelė dalis programų kolegijoje yra arti rentabilumo ribos – tai reiškia, kad vos surenkamas studentų skaičius, kad ta programa galėtų startuoti, tai studentų skaičiui bent kiek sumažėjus programa užsidarytų. Yra tikrai didelė rizika, kad jei nebus imtasi veiksmų, tos studijos išvis gali nunykti“, – kalbėjo G. Jakštas.
Viceministro teigimu, tokių pokyčių imamasi įvertinus, kad VTDK nebepajėgi įgyvendinti keliamų tikslų, o sinergija su Vilniaus kolegija, kuri, anot jo, turi ir inžinierių rengimą, ir kitas disciplinas, galėtų pasiūlyti platesnį išsilavinimą, tobulinti programas, kad jos taptų dar patrauklesnės studentams. Anot jo, bet kurie techniškieji universitetai kartu turi ir gretimas kryptis tam, kad galėtų užtikrinti tarpdiscipliniškumą.
Paklausus, ar pokyčiai nėra perpinti interesų konfliktu, kadangi įvardijama, kad komisijos sudėtyje yra su galimai suinteresuoti asmenys, viceministras tai neigė ir teigė, kad specialistų komisija sutelkta atsižvelgiant į jų kompetencijas.
„Kalbant apie turtą, kuris yra valstybės, tačiau patikėjimo teise yra valdomas kolegijos, tai kai studentų skaičius drastiškai mažėjo, matome, kad turto, galimai, yra perteklinio, apie tai yra kalbama su kolegija. Buvo klausiama, kaip ji vertina savo turtą, ar jis iš tikrųjų visas yra reikalingas, tačiau nebuvo jokio prievartavimo ar siūlymo, kad kažkokį turtą atiduotų. Taip pat, jokiu būdu tuose pokalbiuose nedalyvavo jokie išoriniai asmenys“, – sakė viceministras.
Paklaustas, dėl Gintauto Bražiūno dalyvavimo komisijos veikloje, G. Jakštas pabrėžė, kad jis į komisijos sudėtį buvo įtrauktas, tačiau nusišalino nuo bet kokių klausimų susijusių tiek su Vilniaus kolegija, tiek su Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija.
„Jo patirtis kolegijų sektoriuje yra milžiniška ir svarstant kitus, nes ši komisija buvo skirta visam kolegijų tinklui, jo įžvalgos buvo svarbios. Bet suprasdamas galimą interesų konfliktą, nors toje kolegijoje nebedirba jau daug metų, nuo visų su ja susijusių klausimų jis nusišalino ir nedalyvavo nei diskusijose, nei sprendimuose“, – komentavo G. Jakštas.
Viceministras teigė, kad šiais pakeitimais siekiama išsaugoti studijas, o ne įstaigos pavadinimą, todėl svarbu atsižvelgti, ko reikia Lietuvai.
„Mes turime atsakingai žiūrėti ne į kažkokio žmogaus pareigų pavadinimą, bet žiūrėti į tai, ko reikia Lietuvai, o Lietuvai mirtinai reikia inžinerinių studijų plėtros ir stiprinimo. Ir mes matome, kad šių studijų sustiprinimą galima padaryti jungimo būdu. Pastoviai sakome, kad yra problemų, bet jei jas imamės spręsti, sakoma, kad pokyčių nenorima ir viskas yra gerai. Jei yra siekis, kad tai išliktų kaip savarankiška institucija, tačiau nėra pagrindo, kad taip galėtų įvykti, tai mes įsiklausom, tada žiūrime, kokie yra siekiai, dėl ko tos savarankiškos institucijos reikia ir manom, kad visa tai, kokie yra siekiai, galima įgyvendinti ir po prijungimo“, – komentavo viceministras.
Išeitis – reorganizavimas?
G. Jakšto paklausus, kaip gavosi, kad kolegija 4 metus neturėjo nuolatinio pagrindinio vadovo, jis teigė, kad tai yra aukštųjų mokyklų autonomija ir vadovo paiešką inicijuoja aukštosios mokyklos taryba.
„Dar prieš tuos maždaug 4 metus, kiekvienoje aukštosios mokyklos taryboje ministerija turėdavo vieną atstovą, tačiau po išaiškinimo dėl autonomijos, tose tarybose nebėra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovų. Ministerija ką gali daryti, tai paraginti tarybą skelbti konkursą. Ministerija tą ir darė, tačiau taryba konkurso neskelbė. Mūsų rankos šiuo atveju yra surištos. Ką mes galime daryti, tai yra iniciuoti institucijos reorganizavimą, nes mes kaip Vyriausybė atsakingi už tinklą, tačiau pats veikimas, konkursų skelbimas nepriklauso nuo ministerijos, mes galime tik paraginti, ką ir darėme“, – nurodė G. Jakštas.
Paklausus, kodėl kitoms kolegijoms suteikiamas metų laikotarpis, o štai sprendimas dėl VTDK jau bus priimamas artimiausiu metu, G. Jakštas teigė, kad kitos kolegijos yra ne tame pačiame, o skirtinguose miestuose, todėl ir prijungimo modelis kitoks.
„Čia yra tame pačiame mieste, tai nėra miestų interesas ir nėra keliamas klausimas, kokiame mieste bus centrinė administracija, koks miesto verslas atstovaus taryboje ir panašiai. Tiesiog yra daug techninių klausimų, kai kolegijos yra keliuose miestuose ir jie yra lygiaverčiai. Tokio kolegijų prijungimo pavyzdžio neturime, todėl dar reikia padiskutuoti, tačiau šiuo atveju viskas yra aišku“, – aiškino G. Jakštas.
Paklaustas ar realu, kad pritarus VTDK prijungimui prie Vilniaus kolegijos, jau kitąmet studentai gali gauti būtent pastarosios kolegijos diplomus, viceministras teigė, kad taip iš tiesų gali įvykti.
Sprendimas, ar kolegijos bus sujungtos, turėtų būti priimtas liepos pradžioje.
Verslai studentus giria, tačiau įžvelgia ir silpnybių
„Delfi“ dėl susiklosčiusios situacijos ir studentų parengimo lygio kreipėsi ir į verslus. Edmundas Povilauskas, UAB „Mototoja“ direktorius teigė, kad jo nuomone, kolegijos nuogąstavimai dėl prijungimo yra pagrįsti, mat skirtumas tarp kolegijų yra ženklus, o verslui ypač aktualus yra techninės srities specialistų paruošimas.
„Ši kolegija yra labai svarbi, būtent dėl to „Toyota“ remia šią mokymo įstaigą. O ir apjungimas, kiek žinau, kad būtų liekama prie Vilniaus kolegijos modelio, todėl kolegija bendrai taptų labiau humanitarinė nei techninė, o dėl to, aš manau, kad nukentėtų specialistų ruošimas, kad mūsų verslui tiesiogiai daro įtaką“, – sakė E. Povilauskas.
Paklaustas, ar įmonė yra patenkinta VTDK studentų paruošimu, jis pripažino, kad atvejų būna visokių, tačiau tai labiau priklauso nuo pačių žmonių požiūrio ir asmeninės motyvacijos. Vis dėlto, anot įmonės vadovo, kasmet 2 ar 3 būtent šios kolegijos studentai yra priimami praktikai, o patirtis rodo, kad du tokie praktikantai lieka ir nuolatiniam darbui.
„Šiandien pas mus dirba bent 5 žmonės, kurie baigė šią kolegiją ir atėjo pas mus dirbti. Iš tikrųjų, kiekvienam jaunam žmogui neužtenka mokymo įstaigos paruošimo, nes reikalinga ir reali praktika. Tai turime suprasti. Valdininkai dažnai neįvertina tai, kad žmogui, kuris baigė kolegija, vis tiek reikia mokytis, jam reikia praktikos, kad iš tiesų galėtų vadintis specialistu. Aš vertinčiau, kad jų paruošimo lygis, turint tokią įrangą, o aš žinau, kokią įrangą mokymo klasėse turi mums rūpimi specialistai, tai iš tikrųjų, turbūt, tuo negali pasigirti nė viena kolegija“, – komentavo E. Povilauskas.
Šios kolegijos studentus neretai įdarbina ir statybos bendrovė „YIT Lietuva“. Įmonės personalo direktorė Nerilė Naprienė, paklausta, kaip vertina į darbo rinką ateinančius šios kolegijos paruoštus studentus, teigė, kad įmonė jų pasiruošimu yra patenkinta, o džiugina ir ugdymo metodai, dėl kurių, prireikus ieškoti darbuotojų, įmonė dažniau atsigręžia būtent į kolegijų studentus, kurie vos pabaigę mokslus turi daugiau praktinių įgūdžių.
„Mes, kai verslas, jei galvojame apie savo gamybinį personalą, darbų vadovus, meistrus, mes iš tikrųjų labai atsigręžiam į kolegijų studentus. Šiuo metu inžinerinio personalo įmonėje turime apie 160 žmonių, iš kurių, tik Vilniaus regione dirba apie 15 šios kolegijos studentų, kurie labai sėkmingai auga ir daro karjerą mūsų įmonėje. Šie žmonės dažnai pasirenka tęsti studijas, persikelia į universitetus, todėl mes tikrai esame patenkinti“, – teigė N. Naprienė.
Darius Lasionis, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramones asociacijos (LINPRA) direktorius, teigė, kad kolegijųprijungimo klausimu yra girdimos dvi skirtingos nuomonės, tačiau atsižvelgiant į tai, jog kolegija yra atsakinga už inžinerinių ir technologinių mokslų specialistų parengimą, jos veikla labai svarbi. Tiesa, vykstant diskusijoms su ŠMSM ir kitomis verslo asocijuotomis organizacijomis apie kolegijos prijungimą, LINPRA išreiškė pageidavimą ir perdavė ministerijai, kad teikiant aiškią asociacijos poziciją, pageidauja gauti abiejų kolegijų verslo planų, kaip jos planuoja kelti studijų kokybę, kaip pritraukti daugiau moksleivių ir sustiprinti pačias mokyklas. Deja, tačiau nei Vilniaus kolegija, nei Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija tokių planų nepateikė.
„Norėjome matyti planus, kaip planuojama pakelti studijų kokybės lygį, pritraukti daugiau moksleivių besirenkančių inžinerines profesijas, pačios aukštosios mokyklos stiprinimo idėjas, vadybines kompetencijas ir pan. Tai sakėme ministerijai, žinutė buvo perduota, tačiau grįžtamojo ryšio iš kolegijų mes nesulaukėme. Nė viena jų nepateikė planų, kaip galėtų sustiprinti inžinerinių studijų kokybės lygį“, – sakė D. Lasionis.