Kovoje su girtais vairuotojais – netikėtas pasiūlymas policijai

Lietuvoje tikrą audrą sukėlė Seimo Liberalų frakcijos narių siūlymas leistiną vairuotojų alkoholio ribą nuo 0,4 promilės pakelti iki 0,5. Saugaus eismo specialistai tikina, kad kai kurios šalys leidžia prie vairo sėsti labiau girtiems, nes valstybė laiko tvirtus svertus savo rankose, o labiau išsivysčiusiose šalyse ir alkoholio vartojimo kultūra visiškai kita.

Užsimenama, kad jei Seimas pritars promilių didinimui, lygiagrečiai reikėtų įvesti naują tvarką – visi be išimties policijos sustabdyti vairuotojai privalėtų pūsti į alkotesterį.

(Ne)keisti

Buvęs garsus lenktynininkas Darius Jonušis taip pat turi tvirtą nuomonę šiuo klausimu. Tiesa, ji kardinaliai skirtinga, nei Seimo liberalų Kęstučio Glavecko, Gintaro Vaičekausko, Juozo Baublio ir Jono Liesio, siūlančių leistinas promiles didinti.

„Kai mūsų visuomenė supras, kas pasisėdėjimas gali būti vyno taurė ir daugiau nieko, tada OK, galime diskutuoti. O kodėl mes tiek daug diskutuojame apie alkoholį? Nes mes dėl jo turime labai daug bėdų, o jei mes turime labai daug bėdų, tada yra dalinė saviapgaulė. Aš ne kartą automobilyje vežiausi alkotesterį – ne sau, bet šiaip, dėl įdomumo.

Kartais draugas po pasisėdėjimo ruošiasi vairuoti, sako labai nedaug išgėrė. Sakau: papūsk. Toks kartais mano pasismaginimas būna. Žmogui atrodo, kad yra 0,3, o pasirodo, kad gali ir 0,8 būti. Tada labai aiškus skaičius ir sąmoningą žmogų sustabdo. Tačiau to sąmoningo pas mus nėra daug. Mes kalbame apie 0,2, 0,5 ar 0,8 promilės. Koks skirtumas, kiek? Jei apskritai kažkiek galima, tai mes nieko neišspręsime“, – sako D. Jonušis.

„Aš esu labai prieš girtus vairuotojus ir pasisakau už tai, kad griežtinti baudas tiems, kas pagaunami girti. Mano nuomone, nėra didelio skirtumo bus 0,5 ar 0,4 promilės. Šiuo atveju nieko nekeisčiau – palikčiau 0,4. Bet aš esu labai už tai, kad būtų labai griežtos bausmės tiems, kas papuola girti ir viršija normas.

Vis dėlto tik visuomenės sąmoningumas gali išspręsti šį klausimą, o kelti sąmoningumą reikalingos įvairios programos, socialinės akcijos. Visuomet atsiras idiotų, kurie išgėrę sės prie vairo, todėl reikia dirbti su tomis grupėmis, kur yra problemų. O tie žmonės, kurie restorane prie vakarienės stalo su šeima išgėrė vyno taurę, yra visiškai normalūs. Reikia kelti bendrą visuomenės sąmoningumą, o ypač vairuojančių. Tai yra lėtas procesas, o jei kalbant apie promiles, tai mano nuomone, šiandien nieko nereikia keisti“, – DELFI teigė Dakaro ralio pilotas Antanas Juknevičius.

Blogas ženklas

Psichologas Gediminas Navaitis paprastai atsako į klausimą, kam naudingi tokie pasiūlymai.

„Pagrindinis motyvas šiuo atveju, matyt, yra noras atsižymėti. Būtų galima siūlyti ir 0,45, kažkas gal pasiūlys 0,3 ir t.t. Seime yra nemažai žmonių, kurie nesugeba nieko nuveikti įstatymo kūrybos ir leidybos sferoje, nes tiesiog neturi idėjų. Tada pasiūlo idėją, kuri gali nežymiai pabloginti situaciją keliuose“, – sako G. Navaitis.

Specialistas žodį „nežymiai“ pavartojo neatsitiktinai.

„Apytikriai žmonės įsivaizduoja, kiek reikia išgerti, kad pasiektų ribą 0,4. Dabar jiems pasakoma: galite gerti puse taurelės ar puse bokalo daugiau. Tačiau tai sunku pamatuoti. Jei žmonės žinos, kad kelyje gali pasirodyti „šiek tiek“ daugiau išgėrę, tai tikėtis, kad žmonės pajėgs tą „šiek tiek“ tinkamai apibrėžti vargu ar galima. Reiškia, tai bus postūmis į vairavimą išgėrus ir gausesnį avarijų kiekį. Tai tiesiog yra duotas ženklas ir tas ženklas yra blogas. Tai aš noriu pasakyti, nes apskaičiavimas realiai neįmanomas.

Turi pasiūlymą

Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis siūlo nesidairyti į tas šalis, kur tolerancijos riba didesnė nei Lietuvoje.

„Pradėkime nuo to: pažiūrėkime, kaip tose šalyse yra vartojamas alkoholis ir koks į jį požiūris. Tarkime, Austrija, Belgija, Norvegija, Švedija, Danija. Tai šalys, kurios turi vieną labai galingą įrankį. Tai civilinės atsakomybės draudimą. Jeigu vairuotojas viršija leistiną promilių ribą ir sukelia mirtiną įvykį, jis turi atlyginti mažiausiai vieno milijono eurų turtinę ir neturtinę žalą. Nė viena draudimo kompanija nekompensuoja patirtos žalos, kai vairuotojas eismo įvykį sukelia neblaivus, nes vėliau regreso tvarka viskas susigrąžinama. Tai labai galingas įrankis, kai pakelia promilių ribą“, – teigia V. Pumputis.

Įdomu, kad, tarkime, Suomijoje vairuotojų blaivumas tikrinamas itin dažnai. Tokios praktikos pritaikymas, anot specialisto, galėtų tapti dar vienu rimtu ginklu kovoje su girtuokliais prie vairo.

„Šioje šalyje patikrinamas kas dešimtas vairuotojas. Kitose šalyse kontrolės lygis kiek mažesnis, bet yra įprasta, kad pirmas policijos veiksmas vos sustabdžius vairuotoją yra patikrinti blaivumą ir dokumentus. Tokia praktika įprasta Skandinavijoje. Vėlgi, kai vairuotojas žino, kad policijos pareigūnas neišvengiamai tikrins blaivumą, tai keičia vairuotojų elgesį. Lietuvoje blaivumas tikrinamas tik esant įtarimui ir galioja vadinamoji nekaltumo prezumpcija. Galėtų būti akcijos, kai visi vairuotojai būtų privalomai tikrinami, pasiteisintų ir Lietuvoje“, – teigia V. Pumputis.

Specialisto skaičiavimu, 2014 metais dėl neblaivių vairuotojų kaltės Lietuvoje žuvo 45 žmonės. 2015 metais – jau tik 18. Pernai skaičius sumažėjo iki 17. Šiais metais girti vairuotojai užmušė 8 žmones.

„Matome mažėjančias tendencijas. Prie to prisideda aktyvi policijos veikla, reidai ir šiemet pastebima, kad vis daugiau piliečių praneša pareigūnams apie galimai neblaivius vairuotojus. Žmonės tampa neabejingi ir tai džiugina“, – tikina V. Pumputis.