Kuo pasitikėti – automobilio spidometru ar navigacijos rodomu greičiu: kodėl jis skiriasi ir kada iš tiesų pažeidžiate KET?

Navigacijos programėlės vairuotojams suteikia iš tiesų daug informacijos. Taip vairuotojai gali ne tik gauti informacijos apie spūstis ar kliūtis keliuose, tačiau ir apie važiavimo ir leistiną greitį. Tiesa, vairuotojai dažnai pastebi, kad programėlės ir spidometro duomenys skiriasi. Taip yra tikrai ne atsitiktinai, tačiau ar žinojote, kodėl?

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius TECH) Transporto inžinerijos fakulteto, Automobilių inžinerijos katedros docentas doc. dr. Saulius Nagurnas teigė, kad ši paklaida, gaminant lengvuosius automobilius, paliekama sąmoningai, kadangi gamintojus tai daryti įpareigoja oficialus Europos sąjungos dokumentas.

„Tai apibrėžia oficialus dokumentas – „Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos taisyklė Nr. 39. Suvienodintos transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į spidometro ir odometro mechanizmus, įskaitant jų montavimą, nuostatos“. Tai 2018 metų dokumentas, kuriame numatyta, kad, rodomas greitis neturi būti mažesnis už tikrąjį transporto priemonės greitį“, – aiškino doc. dr. S. Nagurnas.

Anot jo, rodomo greičio (V1) ir tikrojo greičio (V2) santykis turi būti toks: 0 ≤ (V1 – V2) ≤ 0,1 V2 + 4 km/val.

Jis taip pat pateikė ir pavyzdį – jei žmogus važiuoja tikruoju greičiu (V2) = 130 km/val., tuomet galima didžiausia paklaida yra: 0,1*130+4 = 17 km/val. Spidometro paklaida šiuo atveju teoriškai svyruoja 0–17 km/val. ribose. Mokslininkas pabrėžia, kad taip yra „teoriškai“, nes retame automobilyje tikrasis greitis sutampa su spidometro rodomomis reikšmėmis, (t. y., spidometro paklaida 0 km/val.).

„Visų lengvųjų automobilių spidometrų rodmenys visada būna didesni, lyginant su tikruoju važiavimo greičiu. Kokia ta paklaida konkrečiame automobilyje, galima, matyt, sužinoti, iš gamintojų atstovo.

Taip pat atkreipiu dėmesį, kad, didėjant automobilio judėjimo greičiui, didėja ir galima didžiausios paklaidos vertė, pavyzdžiui, jau minėtame pavyzdyje, kai greitis 130 km/val. – 17 km/val., kai greitis 150 km/val. – 19 km/val., kai greitis 170 km/val. – 21 km/val. ir taip toliau:, – komentavo docentas.

Paklausus, kodėl ši paklaida vis dar egzistuoja, mat tai toli gražu nėra naujas sprendimas, mokslininkas teigė, kad tai vis dar daroma siekiant užtikrinti eismo saugumą. Tokiu būdu vairuotojas nejučia vis tiek važiuoja šiek tiek lėčiau nei yra numatytas leistinas greitis.

Doc. dr. S. Nagurnas teigė, kad jo žiniomis, šios paklaidos skaičiavimo metodika nekinta bent jau nuo 1978 metų.