Jie be abejonės kur kas efektyviau kovoja su tamsa ir gerokai ilgiau tarnauja, visgi nėra „nemirtingi“. Kas išduoda moderniųjų žibintų ligas ir kada dėl jų neįveiksite techninės apžiūros barjero?
Kaip žinia, Lietuvos transporto parko vidutinis amžius beveik 15 metų, todėl natūralu, kad didžioji dalis automobilių ginkluotos kaitrinėmis lemputėmis. Bandydami patobulinti saviškę techniką nemažai vairuotojų patys sumontuoja LED dienos žibintus.
Dėl tokio patobulinimo taip pat taupoma energija (standartinės kaitrinės lemputės galingumas 50-55W, o šviesos diodo – 0.5 W; įprastai viename LED dienos žibinte būna 4-5 šviesos diodai, iš viso – 2.5 W arba 22 kartus mažiau, nei kaitrinė lemputė; dėl to sumažėja generatoriaus apkrovimas, deginama mažiau kuro ir mažiau teršiama aplinka), be to, automobilis tampa kur kas geriau matomas kitiems eismo dalyviams, nes LED žibintai generuoja maždaug dvigubai ryškesnį nei įprastinių žibintų šviesos srautą. T. y. net ir saulėtą dieną automobilio neįmanoma nepastebėti.
LED dienos žibintai negali būti montuojami į tradicinių artimųjų-tolimųjų žibintų korpusą, jei taip nėra numatęs automobilio gamintojas. Be to, dienos žibintai turi būti sertifikuoti ir ženklinti pagal ES reikalavimus (t. y. turėti „RL“ žymenis), jie turi įsijungti automatiškai užvedus variklį.
Tamsiu paros metu, vairuotojas būtinai turi įjungti artimas šviesas, o įjungus artimąsias, tolimąsias šviesas arba priekinius rūko žibintus dienos žibintai turi automatiškai išsijungti arba prigesti, jei dieniniai žibintai veikia ir kaip priekiniai gabaritiniai žibintai.
Kada LED žibintai bus „išbrokuoti“ ir TAS kontrolierių į vertinti kaip turintys didelių trūkumų? Pasak R. Vėlavičiaus, ES direktyvoje dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kurios nuostatos yra perkeltos ir lietuviškus reikalavimus, nustatyta, kad jei žibinte neveikia ne daugiau kaip 1/3 šviesos diodų (pvz. 12 LED modulio atveju nešviečia ne daugiau nei 4 LED‘ai) toks trūkumas dar vertinamas kaip nedidelis („NT“) ir tai nebūti priežastis negauti techninės apžiūros rezultatų kortelės su teigiama išvada, o jei neveikia daugiau kaip 1/3 šviesos diodų, tada trūkumas jau laikomas dideliu („DT“), dėl kurio „žalios“ kortelės gauti jau nepavyktų.
Žinoma, kalbant apie artimosios šviesos žibintus ar priekinius rūko žibintus, aukščiau įvardinta taisyklė nėra vienintelė – šie žibintai turi skleisti vientisą žemyn nukreiptą spindulį, kurio atitiktis nustatytiems reikalavimams vertinama naudojant šviesų patikros stendą.
Vienas bendrovės „Transporto studijos“ vadovų taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad modernaus automobilio borto kompiuteris perdegus daliai LED šviesos šaltinių perspėja apie tai uždegdamas atitinkamus indikatorius prietaisų skydelyje.
Technikos ekspertai taip pat primygtinai rekomenduoja reguliariai pasitikrinti, ar žibintai tinkamai sureguliuoti. Jei artimosios šviesos žibinto spindulys nukreiptas pernelyg aukštai, jis kitus eismo dalyvius akins nepriklausomai nuo to kokia lemputė (halogeninė, „Xenon“ ar LED) žibinte yra įrengta. Ir atvirkščiai – kai spindulys siunčiamas tiksliai ten, kur turėtų būti, net ir galingesnės lemputės diskomforto kitiems eismo dalyviams nesukurs.
„Transporto studijų“ ekspertas Simonas Lipskis savo ruožtu atkreipė dėmesį į rinkoje siūlomus LED šviesos šaltinius, sumontuotus įprastinės kaitrinės ar halogeninės lemputės cokolyje. Jo teigimu, bandymai tokiu būdu patobulinti žibintus tik sukuria papildomų problemų, nes žibinto reflektoriai sukonstruoti visiškai kitokio šaltinio šviesai sklaidyti, todėl nebent teoriškai gali kokybiškai apšviesti kelią.