Laimėjo bylą prieš policiją – radarų detektoriai Lietuvoje nedraudžiami

Radarų detektoriai, vairuotojus informuojantys apie keliuose esančius greičio matuoklius, Lietuvoje nėra draudžiami, todėl juos įsigiję vairuotojai gali būti ramūs – nebus taikoma administracinė atsakomybė. Tai išaiškino teismas, išnagrinėjęs pažeidimu apkaltinto advokato skundą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas patenkino advokato Arūno Žliobos skundą ir panaikino jam policijos pareigūnų priimtą nutarimą – juo Kelių policijos tarnyba teisininkui buvo ne tik skyrusi 30 eurų baudą, bet ir konfiskavusi greičio matuoklį.

Administracinio nusižengimo protokolas A. Žliobai buvo surašytas dėl to, kad jis savo vairuojamame automobilyje buvo įmontavęs prietaisą „Cobra XRS-9400“. Policijos pareigūnai nutarė, kad tai – antiradaras.

Tačiau su tokia nuobauda nesutikęs advokatas po pusę metų trukusios kovos teisme įrodė, kad jo naudojamas prietaisas yra radarų detektorius, kuris tik skenuoja įvairius dažnius ir aptikęs greičio matuoklio skleidžiamą signalą, apie tai informuoja vairuotoją.

„Radarų detektorius niekaip nepaveikia įrangos, fiksuojančios važiuojančio automobilio greitį, signalus, jų neblokuoja“, – teigė A. Žlioba.

Jo teigimu, tokį patį tikslą – kad vairuotojai važiuotų saugiai ir neviršytų greičio – turi ir policija. Be to, Lietuvos keliuose yra pastatyti įspėjamieji ženklai apie įrengtus greičio matuoklius, vadinamuosius „inkilus“.

„Manau, kad detektoriaus veikimas nesikerta su saugaus eismo principais, – aiškino teisininkas. – Vairuotojų informavimas – kelio ženklais ar kitais būdais atlieka prevencinę, įspėjamąją reikšmę, skatina neviršyti leistino važiavimo greičio. Įjungtas antiradaras blokuoja, iškraipo signalus ir kitaip trukdo įrangai, fiksuojančiai transporto priemonės greitį, todėl yra draudžiamas įstatymų, o radarų detektorius tik informuoja apie greičio matuoklius, tačiau niekaip jų nepaveikia, todėl nėra nelegalus ar kaip nors kitaip draudžiamas Lietuvoje.“

Advokatas sakė, kad radarų detektoriaus net nebandė slėpti, jis buvo sumontuotas matomoje vietoje – ant priekinės automobilio panelės.

Šie A. Žliobos teiginiai įtikino ne tik bylą nagrinėjusį teismą, bet ir policijos atstovę – teismo posėdyje ji pripažino, kad radarų detektoriai nėra draudžiami Lietuvoje, o pažeidimo protokolą surašę pareigūnai klaidingai jį įvardijo kaip antiradarą.

„Administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas su įrengtomis greitį matuoti trukdančiomis priemonėmis ir daiktais, su įrengtais žybčiojančiais švyturėliais ar specialiais garso signalais be leidimo, – pažymėjo teisėja Violeta Balčiūnienė. – Iš prietaiso „Cobra XRS-9400“ aprašymo matyti, kad jo paskirtis – aptikti lazerinius arba impulsinius greičio matavimo prietaisus 360 laipsnių spinduliu bei apie juos įspėti vairuotoją.“

Pasak teisėjos, kadangi šis prietaisas nepaveikia įrangos, fiksuojančios važiuojančio automobilio greitį, signalus ir jų neblokuoja, o tik signalus aptinka, kas nėra draudžiama įstatymais, todėl A. Žliobos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties.

Tai buvo pirmoji byla teisme, iškelta 2017 m. dėl antiradarų naudojimo.