Legalizuojami automobiliai su vairu dešinėje: specialistai negaili perspėjimų

Nuo 2018 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja Saugaus eismo keliais įstatymo pataisa, kuri nebedraus eksploatuoti transporto priemonių su dešinėje pusėje sumontuotu vairu. Tačiau norintiems pasinaudoti šia galimybe – ne viskas taip jau paprasta, o specialistai dėl tokių naujovių jau dabar kraipo galvas.

Dar 2014 m. Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas nusprendė, kad dešiniavairių automobilių registravimą draudžianti Lietuva pažeidė ES teisę.

Po metų Lietuvoje Konstitucinis Teismas (KT) įrodė, jog draudimas tokius automobilius registruoti Lietuvoje bei juos naudoti nuolatiniams Lietuvos gyventojams prieštarauja Konstitucijai, todėl 2016 m. gruodžio mėn Seimas priėmė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, nuo 2018 metų sausio 1 d. leisiančias įregistruoti motorines transporto priemones, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse.

Tiesa, tokiems automobiliams bus keliami papildomi įrangos reikalavimai.

Norintiems sėkmingai praeiti TA – papildoma prievolė

Bendrovės „Transporto studijos“ ekspertas Ramūnas Vėlavičius sako, kad vairuotojai, kurie norės ekpsloatuoti automobilius su vairu dešinėje pusėje, prieš atliekant techninę apžiūrą (TA), turės atlikti ir techninę ekspertizę.

„Pagal nustatytus reikalavimus automobilis turės būti pritaikytas mūsų keliams. Pirmiausia jame turės būti sumontuota speciali įranga, atlikta techninė ekspertizė, kurioje bus įvertinama, ar jis atitinka reikalavimus, o tik tada bus galima važiuoti į TA“, – sako specialistas.

Pasak R. Vėlavičiaus, TA stotys neturi įgaliojimų ir galimybių atlikti nuodugnesnį automobilio tyrimą ir analizę, todėl papildoma techninė ekspertizė yra neišvengiama.

„Atliekant ekspertizę, bet kokiu atveju, transporto priemonė yra fotografuojama, atliekami bandomieji važiavimai, aprašomos jos charakteristikos ir tik tada, informacija yra įkeliama į centralizuotą TA duomenų bazę. Tokiu būtu kontrolierius atlikdamas TA matys, koks automobilis buvo pateiktas ekspertizei ir ar nėra pažeista įmontuoto įrenginio konstrukcija“, – aiškina ekspertas.

Sunkiai įgyvendinami reikalavimai

R. Vėlavičius pripažįsta, kad nuostatuose nurodytose privalomose automobilio charakteristikose mato daug klaustukų, nes jam dar neteko girdėti, kad kam nors būtų pavykę perdirbti automobilį pagal paskelbtus reikalavimus.

„Didesnių problemų gali sukelti reikalingi periskopiniai priekinio vaizdo veidrodžiai kairėje pusėje. Reikalavimai yra tokie, kad vaizdas būtų perduodamas per stiklo valytuvais valomą plotą. Veidrodžiai turi būtį primontuoti taip, kad neįtakotų saugos oro pagalvių veikimo. Kažkokie gremėzdiški įtaisai nebus galimi, nes tai pablogintų matomumą, todėl reikės ieškoti kitų sprendimo būdų“, – dėsto specialistas.

Ekspertas sako, kad paskelbus apie naują įstatymą, į jį kreipėsi daug suinteresuotų asmenų, kurie teigė rinkoje nerandantys reikiamų įrenginių.

„Kitas reikalavimas yra kamera su monitoriumi, kuri perduotų vairuotojui vaizdą iš priekio. Dabar, kiek su mumis konsultavosi potencialūs perdirbėjai, supratau, kad žmonės susiduria su problemomis ieškodami tokių kamerų , kurios atitiktų charakteristikas, nustatytas reikalavimuose. Kiek supratau, buvo ieškoma ne tik Lietuvoje“, – sako R. Vėlavičius.

Didelių pokyčių nesitiki

Naudoto transporto pardavėjų asociacijos direktorius Vismantas Baršys teigia, kad naujai įsigaliosianti įstatymo redakcija Lietuvos rinkos neįtakos.

„Klausimas, ar išvis bus verta perdirbinėti automobilius. Dešiniavairių automobilių, nepriklausomai nuo to, ar jie bus pritaikyti vairavimui Lietuvoje ar ne, vertė visada bus mažesnė, bet didelės ekonominės naudos iš to neturėtų būti. Galima grubiai paskaičiuoti, jei automobilis kainuoja 30 tūkst. Eur, o Didžiojoje Britanijoje 25 tūkst. Eur., tai ar apsimokės investuoti dar pora tūkstančių į automobilio perdarymą. Manau, kad skirtumas taps nereikšmingas.

Kitas dalykas, kaip tokį automobilį po 3 m. naudojimo parduoti? Niekas nenorės pirkti, nes tai nėra patogus vairavimas ir už tą patį automobilį gausi kur kas mažiau. Ką jau kalbėti apie jo saugumą. Turime tą patį Rusijos pavyzdį, kur labai daug avarijų įvyksta dėl dešinėje pusėje sumontuoto vairo“, – sako V. Baršys.

Anot Naudoto transporto pardavėjų asociacijos direktoriaus, griežtesni reikalavimai eksploatuoti tokią transporto priemonę yra nustatyti ne vien dėl saugumo didinimo.

„Tie reikalavimai, mano manymu, yra specialiai padaryti, ir ne tik, kad padidintų saugumą, tačiau ir tam, kad nebūtų taip lengva pereiti į rinką. Manyčiau, tai bus pavieniai atvejai, kurie rinkos Lietuvoje neįtakos. Galbūt įdomesni sportiniai automobiliai, vežami iš Japonijos arba visureigiai išvažiuoti į gamtą ar ūkinėms reikmėms“, – prognozuoja V. Baršys.

Didesnės draudimo įmokos

Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis tokia naujoves vertina atsargiai bei teigia, kad tokie automobiliai yra priskiriami aukštesnei rizikos kategorijai.

„Tokie pasikeitimai kelia tam tikrą nerimą, bet vėlgi, draudimo įmokos, mūsų žiniomis, dešiniavairiams automobiliams bus ženkliai didesnės, nes jų rizika patekti į eismo įvykį – gerokai didesnė.Turimi duomenys ir atlikti tyrimai tai patvirtina. Kai daiktas yra nepritaikytas, tai kyla tam tikrų problemų naudojant jį ne pagal paskirtį“, – teigia Susisiekimo ministerijos atstovas.

V. Pumputis išskiria ir kitą problemą, kuri gali atbaidyti norinčius naudotis tokiomis transporto priemonėmis.

„Su tokiu automobiliu keliaujant po skirtingas Europos šalis – gali kilti nepatogumų. Skirtingos šalys, taiko skirtingus reikalavimus. Pavyzdžiui, kokioje Austrijoje, gali būti taikomi papildomi reikalavimai spidometrui, kuris privalo rodyti kilometrus, o ne mylias.

Galima susidurti ir su kitais netikėtais pareigūnų sprendimais, prašymais ar reikalavimais. Tuo labiau, jei Jungtinė Karalystė pasitrauks iš Europos Sąjungos – nebebus laisvas prekių judėjimas, todėl gali pasakyti griežtą „Ne“ tokių automobilių eksploatavimui“, – aiškina Saugaus eismo skyriaus vedėjas.

Neapsimoka, nepatogu ir ypatingai nesaugu

VGTU Automobilių transporto katedros vedėjas, doc. dr. Saugirdas Pukalskas vienareikšmiškai tikina, kad vien dėl didelio saugumo trūkumo vairuotojai turėtų atsisakyti minties apie tokių automobilių eksploatavimą.

„Kad ir kokių priemonių būtų imamasi, mūsų eisme, tai pakankamai pavojingas važiavimas.Tai bus potencialūs veiksniai, kurie iššauks eismo įvykių padidėjimą. Atlikome tyrimą, analizavome įvairias priemones ir gauti rezultatai rodo problemą.

S. Pukalskas aiškina, kad kamerų skiriamosios gebos ne tokios, kaip žmogaus akies, todėl pamačius vaizdą kameroje gali būti per vėlu imtis kažkokių veiksmų. Periskopinis veidrodis, kuris yra sudarytas iš dviejų veidrodžių veikia geriau, nei kamera, tačiau turi ir savo minusų.

„Pagrindinis vaizdas ateina į vieną veidrodį, tada projektuojamas į kitą veidrodį ir tik tada patenka į vairuotojo matomumo lauką. Susireguliuot tokius veidrodžius yra be galo sudėtinga, ypač, jei dažnai keičiasi automobilio vairuotojas. Net nelabai įsivaizduoju, kaip tai nuolatos reikėtų daryti.

Galime kalbėti apie kainas, sunkiai sumontuojamą įrangą ir patogumą, tačiau didžiausias problema išlieka saugumas“, – tvirtina specialistas.