Nors liepos 16-ąją Palangoje vyko kasmet daug lenktynininkų ir žiūrovų pritraukiančios lenktynės, A. Antanaitytė-Matukaitė savo „Facebook“ pasakojo, kad tądien jai svarbiausios buvo brolio ir kartu keliavusių žmonių lenktynės su gyvenimu.
„Rytas, kuris sukrėtė iki širdies gelmių... Liepos 16 d. prieš išvažiuojant į trasą atėjo tėtis su žinia, kad mano brolis, brolio žmona bei 3 draugai važiuodami palaikyti mūsų į „Aurum 1006 km“ lenktynes, tikslo nepasieks nes provėžose susidarius akvaplaningui skrido nuo skardžio ir vertėsi daug kartų. Visi išvežti su greitosiomis, kaip baigsis neaišku, brolis buvo be sąmonės, vienam nuplėšta plaštaka ir t.t.
Į trasą tą dieną taip ir neišvažiavau, dalyvavau kitokiose – gyvenimo lenktynėse... Vaizdas ligoninėje iš karto po įvykio pribloškė ir stovi prieš akis iki šiol. Tačiau po truputėlį aiškėjant tyrimų rezultatams išgirdau, kad visi išgyvens, nors ir laukia ilgas gydymas, operacijos, reabilitacijos.
Rašau šį postą norėdama pasidalinti kas tikrai prisidėjo prie to, kad jie išliktų gyvi (įvykis autostradoje tad greitoji važiavo ~30 min) – naujos sudėties vaistinėlė, su turniketais ir kitais papildymais, kurią ačiū Dievui turėjo vairuotojas. Atrodytų elementarus, paprastas daiktas, bet iš tiesų kritinėje situacijoje toks gyvybiškai reikalingas... Žinau, kad daugelis dar neturite, neturėjau ir aš, kol vakar pervežinėjant brolį į Vilnių žandikaulio operacijai neišsikalbėjom apie tai, kaip reikėjo stabdyti kraujavimus ir kas butų buvę jei nebūtų tos mažos naujos dėžutės po ranka.
Šiandienos mano pirkinys būtent jos. Ne tik sau, bet ir artimiesiems. Visada galvojame, kad įvykiai nutiks kažkam kitam, tik ne man, bet realiai jei paklaustumėte visų 5 nukentėjusių ar nors vienas tikėjosi tokios avarijos, tokio įvykio savo gyvenime? Atsakymas – tikrai ne.
Skatinu visus įsigyti patiems ir dovanoti kitiems gimtadienio, santuokos, draugystės metinių progomis vietoj gėlių Bus prasmingiausiai išleisti pinigai dovanai.
Daug kam įdomu kaip jie – tai žinokite pozityvas liejasi per kraštus, tas svarbiausia, o daugybinius lūžius, operacijas, stiprius sutrenkimus visur, kur tik įmanoma, susilopys. Svarbiausia – jie GYVI“, – rašė A. Antanaitytė-Matukaitė.