Jau tampa įprasta, kad lietuviai itin aktyviai praneša apie KET pažeidimus.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis išskiria tris pagrindinius pažeidimus, apie kuriuos praneša piliečiai. Ir visi jie susiję su vairavimu.
„Dažniausiai gauname pranešimų apie galimai girtus vairuotojus, chuliganišką vairavimą, ne vietoje pastatytus automobilius – po draudžiamu ženklu, ant žaliosios vejos ar prie vandens telkinio. Dažniausiai gauname nuotraukas. Tokiu atveju mums nereikia žmogaus, nes galime iš nuotraukos nustatyti savininką ir jį nubausti. Jei kelyje atsakingas vairuotojas pamato įtartiną automobilį jis važiuoja paskui ir policijai praneša, kur jis važiuoja, kol policija sustabdo“, - sako R. Matonis.
Tiesa, pasitaiko atvejų, kai informacija nepasitvirtina.
„Ne visi pranešimai pasitvirtina. Žinoma, yra ir nepasiteisinusių. Sudėtinga pasakyti, kiek pranešimų pasitvirtina. Labai dažnai būna, kad žmogus praneša apie pažeidimą ir nuvažiuoja. Tokiu atveju ne visada pavyksta surasti, apie ką pranešta. Jei žmogus važiuoja paskui, tuomet viskas gerai“, - sako R. Matonis.
Informacinėms technologijoms žengiant į priekį keičiasi ir pranešimų būdas. Dabar apie pažeidimus dažniausiai informuojama internetu.
„Aš manau, kad taip. Jei kalbėtume apie neleistinoje vietoje pastatytus automobilius, tai tikrai daugiausiai gauname informacijos internetu. Kaip ir su padirbtais vairuotojo pažymėjimais. Pastarąjį mėnesį turbūt gavome kelis šimtus tokių pranešimų.
Pavyzdžiui, praėjusią savaitę per policijos „Facebook“ paskyrą esame gavę apie 30 pranešimų apie padirbtus, netikrus pažymėjimus. Tačiau pažymėjimai yra tik vienas iš daugelio pranešimų. Gauname pranešimų apie platinamus narkotikus, ginklus. Tikriname informaciją. Tiesa, dažnai pranešimai kartojasi. Tai rodo, kad žmonėms tai rūpi, tai yra svarbu ir žmonės yra pilietiški“, - sako R. Matonis.
Apie 130 tūkst. „Facebook“ vartotojų paspaudė „patinka“ ant Lietuvos policijos profilio. Turint tokią armiją gerbėjų pranešimai tiesiog plaukia.
„Tarkime praėjusią savaitę pirmadienį gavome 80 pranešimų, antradienį – apie 50. Manau, kad vidurkis ir būtų apie 50 pranešimų. Ne visi pranešimai vien apie pažeidimus. Pasitaiko įvairių paklausimų ir panašiai. Tačiau apie pusė pranešimų būna apie pažeidimus“, - sako R. Matonis.
Tuo tarpu senieji metodai, tokie kaip skambučiai pasitikėjimo telefonais, internetui gerokai nusileidžia.
„Yra daug kanalų, kuriais galima pranešti. Pasitikėjimo telefonu gaunama 300-400 skambučių per metus – grubiai tariant po vieną per dieną. Nelabai daug. Labai daug pranešimų gauname per e-policiją – čia dažniausiai perduodamos nuotraukos, filmuota medžiaga. Per metus čia būna tūkstančiai pranešimų.
Pasitikėjimo telefono rodikliai išlieka stabilūs. Bet e-policijoje, feisbuke yra tikrai padidėjimas ir kiekvienais metais stipriai didėja“, - sako policijos atstovas.