Privalu pranešti apie trūkumus
Bene geriausias sprendimas išsirinktą automobilį varyti į autorizuotą servisą.
„Visi servisai turi savo patikrinimo programas. Kai tikrinamas automobilis, tikriname jo mechaniką ir elektroniką. Taip pat nustatomi akivaizdūs trūkumai. Mechaniniai trūkumai nustatomi apžiūros metu, naudojant taip vadinamus pakabos testerius. Tikrinant elektroninę dalį, naudojama gamintojų diagnostinė įranga ir mes galime pamatyti identifikuotas klaidas“, – sako Rimantas Kvederavičius, UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ serviso vadovas.
Nuo praėjusių metų pabaigos įstatymais reglamentuota, kad pardavėjas privalo pirkėjui pranešti apie visus žinomus automobilio trūkumus. Tiesa, formalumas realybėje kol kas sunkiai veikia, o kokybiškas remontas gali kainuoti brangiai.
„Paslėptų defektų, kaip pavarų dėžės pirminio veleno trūkis, tai mes tikrai nepamatysime. Bet čia jau labai kraštutinis pavyzdys. Elektronika turi tokią savybę – visur yra kontaktai, kurie oksiduojasi. Kai ateis tas momentas, kai kontaktai taip oksiduosis, kad neleis signalui normaliai vaikščioti elektrinėmis grandinėmis, tai iš karto automobilį padarys dalinai ar pilnai nefunkcionaliu. To mes taip pat negalime nustatyti“, – neslepia R. Kvederavičius.
Automobilių patikra servisuose gali kainuoti nuo 50 iki 120 eurų, priklausomai nuo pasirinktos įstaigos.
Ridos problema
Ridos klastojimas Lietuvoje laikomas nusikaltimu. Tiesa, kol kas dar nėra nė vieno atvejo, kad byla dėl ridos klastojimo pasiektų teismą. Jei buvęs automobilio savininkas sąžiningai lankėsi autorizuotuose servisuose, tuomet bėdos nebus – visi automobilio duomenys matysis duomenų bzėje. Priešingu atveju kils sunkumų.
„Jei automobilis nebuvo autorizuotame servise ir nebuvo užfiksuota jo rida – mes to ir nematysime. Kai automobilis atvyksta pas mus ir mes darome kažkokius darbus, tai viskas fiksuojama sistemoje. Aišku fiksuojamas automobilio kėbulo numeris ir rida. Jei tas dalykas yra padarytas ir automobilis kažkokiu būdu į Lietuvą patenka su atsukta rida, tai mes sistemoje matome, kad ji buvo atsukta. Jei jis nebuvo autorizuotame servise ir rida nebuvo užfiksuota, tai mes to negalėsime nustatyti“, – teigia R. Kvederavičius.
Kad automobilių rida yra eilinis prekeivių triukas – vieša paslaptis. Ją demaskuoti galima taikant liaudiškus būdus.
„Visų pirma reikia atkreipti dėmesį į saloną, jo susidėvėjimą. Aišku, jei užsienyje automobilis važiuoja po 400 km per dieną, o taip būna, tai rida bus didelė, o salonas nesusigadina. Bet vis dėlto pirmas dalykas yra salonas – ranktūris tarp sėdynių, vairuotojo sėdynė, diržai, vairas ir vairuotojo durų atidarymo rankena. Perdažytą vairą labai lenga pastebėti“, – sako R. Kvederavičius.
„Į variklio vidų neįlysi, bet iš tam tikrų požymių galima pastebėti, kad variklis daug matęs. Tarkime tepalo žymės tam tikrose vietose“, – jam antrina Vytautas Paškauskas, serviso „Flix-Auto“ Kauno padalinio vadovas.
Užslėpti trūkumai
DELFI neseniai rašė, su kokia problema susidūrė Žilvinas Žvagulis. Žinomas atlikėjas pardavinėjo automobilį, tačiau pakeitus tepalus variklis liaudiškai kalbant užkalė. Paaiškėjo, kad į variklio tepalą buvo pripilta vadinamojo daktariuko.
„Tai skystis, kuris sutirština tepalą. Nuo jo išbrinksta tarpinės ir laikinai nustoja leisti tepalą. Variklio vožtuvų gumelės išbrinksta. Tepalui sutirštėjus padidėja kompresija. Kai variklis labai išdilęs, pradeda tepalą leisti per žiedus“, – paaiškino V. Paškauskas.
„Nėra neįmanomų dalykų, bet tokį dalyką pastebėti apžiūros metu yra problematiška. Jei iš tiesų labai nuodugniai norisi padaryti patikrą, tai reikia keisti tepalus. Turėjome vieną atvejį, kai automobilio užvedimo metu variklyje esantys defektai iš karto pasirodė. Įvyko liaudiškai kalbant variklio užkalimas“, – pasakoja R. Kvederavičius.