Liūtys apnuogino vairuotojų žinių spragas: kada negalioja Kasko draudimas?

Lietuvą siaubusios liūtys užliejo ne vieną automobilį. Nereikės sukti galvos, jei jūsų Kasko draudimu apdraustas automobilis bus užlietas stovintis požeminiame garaže, tačiau ar galios draudimas, jei pats įvažiuosite į didžiulį užlietą ruožą ir sugadinsite automobilį? Tokį klausimą DELFI straipsnių komentaruose kėlė skaitytojai. Atsakymas į šį klausimą tik iš pirmo žvilgsnio paprastas – draudimas negalios, jei į balą važiuosite tyčia.

Tačiau kaip įrodyti, ar veiksmas buvo tyčinis ir vairuotojas siekia pasipelnyti? Čia jau klausimas sudėtingesnis.

Įpareigoja elgtis atsakingai

Iš esmės Kasko dradimas negalioja tais atvejais, kai žala transporto priemonei padaroma tyčia.

„Lietuvos draudimas“ pagal Kasko (Transporto priemonių savanorišką) draudimą atlygina staiga ir netikėtai įvykusius įvykius, kurių metu sugadinama arba sunaikinama transporto priemonė. Jeigu žala transporto priemonei atsirado dėl tyčinių valdytojo veiksmų, pvz., susilažino su draugais, kad pervažiuos užlietą kelio ruožą, draudikas gali atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, motyvuodamas tuo, kad saugiai pervažiuoti užlietą kelio ruožą buvo neįmanoma“, – teigia Viktorija Katilienė, „Lietuvos draudimo“ Žalų valdymo skyriaus vadovė.

Ji tikina, kad vairuotojas turi tinkamai įvertinti riziką.

„Vairuotojas privalo įsitikinti, kad užlietą kelio ruožą arba balą įveikti bus saugu ir nebus padaryta žala transporto priemonei, o esant rizikai dėl automobilio sugadinimo, pasirinkti kitą saugų maršrutą. Verta paminėti, kad staiga prasidėjus liūčiai, matomumas yra ypač prastas, todėl rekomenduojama sumažinti automobilio greitį arba visai sustoti saugioje vietoje – vengti sustojimų po medžiais, kelio įlankose (kur galimas staigus vandens padidėjimas) arba vietose, kuriuose istoriškai žinoma, kad konkrečiame kelio ruože galimas staigaus potvynio tikimybė pvz., Vilniuje, Žalgirio, Narbuto g., aplinkkelyje.

Automobiliu privažiavus balą, kurios gylis, dugno struktūra (duobės, akmenys) vairuotojui nėra žinoma, patartina pasirinkti kitą saugų maršrutą“, – teigia specialistė.

ERGO „Insurance“ SE Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius situaciją komentuoja panašiai.

„Teisės aktai ir gyvenimo standartai kiekvieną mūsų įpareigoja elgtis atsakingai ir laikytis elementarių saugumo priemonių, nežiūrint į tai, ar turtas yra draustas, ar ne. Bet kuriose draudimo apsaugos taisyklėse ir pasaulinėje praktikoje tokie įvykiai, kaip tyčia ar apgalvotas siekimas pasinaudoti draudimo apsauga, yra nedraudžiamasis įvykis. Todėl tokie atvejai, kai automobiliu tyčia važiuojama per susidariusius grėsmingus vandens telkinius, yra neapdrausti. Žinoma, tokiais atvejais, kai vanduo automobilį apsemia staiga, kaip pastarųjų liūčių, praūžusių Lietuvoje, metu, automobiliams padaryta žala, jei tokia rizika yra apdrausta pagal sutarties sąlygas, yra padengiama“, – teigia R. Pocius.

„Transporto priemonės Kasko draudimu yra draudžiamos nuo staiga ir netikėtai atsitikusių įvykių. Jei vairuotojas mato, kad priekyje yra didžiulė ir, tikėtina, sunkiai įveikiama bala, tačiau vis tiek bando ją „šturmuoti“, tokio įvykio nei netikėtu, nei draudžiamuoju pavadinti tikrai negalime.

Nors ir retai, tačiau pasitaiko, kai Kasko draudimą turintis vairuotojas patenka į eismo įvykį neblaivus arba praradęs teisę vairuoti. Tokiu atveju draudimo išmoka net ir turint Kasko draudimą, be abejo, nebus mokama. Eismo dalyviai privalo laikytis Kelių eismo taisyklių, taip visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui“, – teigia bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Tyčia ar ne?

Kur kas sudėtingesnis klausimas yra nustatyti, kad žala transporto priemonei buvo padaryta tyčia.

„Draudimo bendrovės BTA žalų ekspertai kiekvieną įvykį nagrinėja individualiai ir, tik surinkę pakankamai įrodymų, priima sprendimą, ar įvykį galima priskirti prie draudžiamųjų, ar ne. O įrodymų šaltiniai kiekvienu atveju gali būti skirtingi: vaizdo registratorių duomenys, gatvių filmavimo kamerų įrašai, liudininkų parodymai, nuotraukos iš įvykio vietos ir t. t.“, – sako A. Žiukelis.

„Kiekvienas įvykis yra vertinamas pagal jo aplinkybes. Dažniausiai vandens žalos įvykiai įvyksta miestuose, kur yra daug liudininkų, taip pat atskirais atvejais aiškinantis įvykio aplinkybes, daromos priežastinio ryšio ekspertizės. Didžioji dalis klientų yra sąžiningi ir įvykio aplinkybės nekelia jokų abejonių dėl draudžiamojo įvykio pagrįstumo“, – teigia teigia R. Pocius.