Siekdama užtikrinti eismo saugumą, Lietuvos kelių policija vykdo prevencines ir kontrolės priemones. Policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintoje Policijos patrulių veiklos instrukcijoje numatyti viešas, neviešas ir mišrus patruliavimo būdai.
Kai policija taiko viešą patruliavimo būdą, vairuotojams nesunku apie tai draugiškai perspėti kitus pamirksint ilgosiomis automobilio šviesomis. Laikui bėgant, vairuotojai vis dažniau atpažįsta ir nežymėtus policijos automobilius, todėl kartais pamačius šalikelėje stovintį tamsų „Volkswagen Caddy“ automobilį, bemat sumažinamas greitis ir šviesomis perspėjami kiti vairuotojai.
Nepaisant to, kad mirksėjimas ilgosiomis šviesomis savaime perduodamas vairuotojams iš kartos į kartą, Kelių eismo taisyklių 90 punkte yra numatyta, kad „draudžiama kaip įspėjamąjį signalą naudoti tolimąsias šviesas, jeigu jos gali akinti kitus vairuotojus”. „Net ir per užpakalinio vaizdo veidrodį”, – teigia DELFI kalbinti Lietuvos kelių policijos atstovai.
Taigi kodėl, netgi ir draudžiant taisyklėms, didelė dalis vairuotojų perspėja apie kelių policininkus draudžiamais būdais? Įdomu, ar kur nors kitur Vakarų Europoje vairuotojai suprastų tokius perspėjimo ženklus? Gal geriau keisti įpročius ir naudoti internetą bei išmaniąsias technologijas?
Apie kelių policiją galima perspėti socialiniame tinkle Facebook
Įsivaizduokite: viešite Jums nežinomame Lietuvos mieste, o Jūsų automobilis sugedo. Laukdami arba ieškodami pagalbos nutariate apsidairyti socialiniame tinkle Facebook, kur savo didelei nuostabai randate grupę „Pagalba vairuotojams X mieste“. Apsidairę joje, dar labiau nustembate, kai vietoje patarimų, kur taisyti automobilį, randate grupės narių patarimus, kaip išvengti to miesto policijos ekipažų.
Paspaudus virtualios grupės „Pagalba vairuotojams X mieste“ nuorodą, svečius dažniausiai pasitinka grupės kūrėjų pasveikinimas. Daugumoje grupių jis atrodo panašiai: „Nei vienam nėra malonu, kai vairuojant transporto priemonę, staiga ant kelio iššoka pareigūnas arba iš nežymėto automobilio blyksteli ryški ten paslėpto greičio matuoklio šviesa. Padėkime šito išvengti vienas kitam! Fotografuokime, rašykime pranešimus šioje grupėje, kur šiuo metu stovi policijos pareigūnai“.
Kai kuriose jų, kad neatrodytų, jog tai tik policijos vengiančių žmonių susibūrimų vieta, dar pridedamas užrašas: „Jei nutiko bėda kelyje, baigėsi kuras, neužsiveda automobilis, rašykite čia, stengsimės padėti vieni kitiems“.
Įrašų grupėse yra įvairiausių, kai kas tikrai kreipiasi dėl pagalbos remontuojant automobilį ar klausiama kitų vairuotojų patarimų, tačiau dažniausi iš jų: „Narbuto kalnas, stotelė link Karoliniškių, nežymėta „Škoda“; „Utenoje prie „Bikuvos“ – reidas“. Ir taip daugelyje Lietuvos miestų ir vietovių: Kaune, Vilniuje, Panevėžyje, Šiauliuose, Tauragėje, Telšiuose, Utenoje, pajūryje, Dzūkijoje ir kitur.
Nors ir sutinkamas daugelyje Lietuvos miestų, toks pranešinėjimo apie policiją būdas nėra masinis. Įvairiuose miestuose skiriasi grupės narių skaičius, įrašų dažnumas. Kai kuriose jų pateikiama po kelis įrašus per dieną ar valandą, kitose – vos kartą per savaitę. Grupės yra atviros ir uždaros, o jose – nuo poros šimtų iki keleto tūkstančių narių. Tarp grupės narių bei įrašų autorių yra ir moteriškos lyties atstovių.
DELFI kalbinti kai kurie grupių nariai patys mano, kad perspėjimai apie policiją gajūs dėl to, jog ne visi važinėja iki smulkmenų tvarkingais automobiliais. Tokie vairuotojai stengiasi vengti policininkų, kurie dažnai linkę prikibti prie bet ko. Tačiau yra ir tokių pranešėjų, ypač moterų, kurios teigia, kad kelyje neturi būti vietos netvarkingiems automobiliams ir nedrausmingiems jų vairuotojams.
Jie grupės įrašus seka vien todėl, kad tai kažkiek juos drausmina, o nepažeidinėjantys taisyklių, net išvydę užrašą „Telšiuose prie žiedo policija“, neišsigąsta ir maršruto dėl to nekeičia.
Policija vertina teigiamai
O kaip tokius perspėjimus vertina policija? Akinti šviesomis kitus vairuotojus juk draudžiama! Ir ar galima uždrausti bendrauti socialiniuose tinkluose? Lietuvos kelių policijos atstovai apie tokias socialinių tinklų grupes žino jau senokai, tačiau tikrai nesistengia aiškintis, kas jas sukūrė, ar, tuo labiau, ieškoti preteksto bausti žmones už tai.
Atvirkščiai, policija mano, kad socialiniuose puslapiuose teikiama informacija apie policijos ekipažus, dirbančius keliuose, daro tik teigiamą įtaką ir atlieka prevencinį vaidmenį. Vairuotojai, žinodami apie kelyje patruliuojančius kelių policininkus, tampa drausmingesni.
Taigi ar ne geriau būtų pamiršti kitų vairuotojų akinimą ilgosiomis šviesomis, o naudotis Facebook grupe „Pagalba vairuotojams“?
Ko gero, taip, tik vairuojant reikėtų nesinaudoti mobiliuoju telefonu ir įrašuose neskelbti informacijos, kuri akivaizdžiai žemina ar įžeidžia policijos pareigūnus. Nes ir telefonas prie vairo, ir nepagarbi leksika pareigūnų atžvilgiu užtraukia administracinę atsakomybę.