Draudimo bendrovė „Gjensidige“ per pastaruosius trejus metus Lietuvoje atlygino beveik pusę mln. eurų už 325 įvykius, kuriuos sukėlė arba kuriuose nukentėjo motociklininkai. Pernai daugiausia įvykių fiksuota birželio, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Vidutinė motociklo vairuotojo privalomojo draudimo išmoka siekia 1 400 eurų. Ji yra didesnė už automobilių vairuotojų privalomojo draudimo išmoką, sudarančią 1 100 Eur.
Nuo 2021 metų didžiausia, beveik 20 tūkst. eurų išmoka, išmokėta motociklininkui, kuriam kelią užtvėrė iš šalutinio kelio išvažiavęs automobilis. Tačiau dažniau išmokos mokamos kitiems eismo dalyviams dėl pačių motociklininkų sukeltų įvykių.
„Mūsų duomenys rodo, kad motociklininko patirtis ir vairavimo stažas yra tiesiogiai susijęs su įvykių skaičiumi. Kuo vairuotojo stažas didesnis – tuo mažiau eismo įvykių jis sukelia. Matome, jog dažniausia įvykio priežastis yra Kelių eismo taisyklių pažeidimai: atstumo, lenkimo taisyklių nepaisymas, per didelis greitis. Vairuotojai nesuvaldo transporto priemonės, išvažiuoja į priešingą eismo juostą, apvirsta, nuskrieja į kelkraštį ar susiduria su kitais eismo dalyviais“, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige” Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Į gatves skubėti dar anksti
Dėmesį į ankstyvo motociklininkų sezono rizikas ragina atkreipti ir Rytis R. Mežonis, Lietuvos ir pasaulio motorekordininkas bei pirmosios Lietuvoje motociklo valdymo įgūdžių tobulinimo mokyklos „Motogym.lt“ įkūrėjas, treneris ir kurso autorius.
„Jeigu motociklo vairuotojas turi patirties ir važinėja ne vieną sezoną, jis tokį ankstyvą pavasarį dar nesėda ant motociklo ir neskuba į kelią. Dažniausiai pirmieji kasmet į gatves išrieda tie motociklų vairuotojai, kurie prie transporto priemonės vairo nori kuo greičiau pradėti savo pirmąjį sezoną ir išbandyti jos galimybes. Didžioji dalis tokių vairuotojų neturi tvirtų vairavimo įgūdžių, tik didžiulį norą išmėginti motociklą. Toks požiūris veda į pavojus kelyje“, – kalba Rytis R. Mežonis.
Pasak vairavimo trenerio, nesvarbu, kelintą sezoną motociklininkas sės prie šios transporto priemonės vairo, jis pirmiausia turėtų savo įgūdžius atnaujinti automobilių stovėjimo ar kitos paskirties aikštelėje. „Būtina prisiminti, ką moki, ir įsivertinti, ką dar reikėtų patobulinti. Įgūdžiai turi būti lavinami ir atnaujinami, todėl prieš išriedant į gatves svarbu pajusti, kas sekasi gerai, o kokiuose veiksmuose reikėtų daugiau atsargos ir budrumo“, – kalba Lietuvos ir pasaulio motorekordininkas.
Jis džiaugiasi, kad vis daugiau motociklininkų ypatingą dėmesį skiria motociklo vairavimo inventoriui: ant transporto priemonės sėda ne su džinsais ir odine liemene, o dėvėdami kuo geriau juos pačius apsaugančius drabužius bei avalynę, investuoja į kokybišką, kelis šimtus eurų kainuojantį šalmą, naujausias kelių ar alkūnių apsaugas. „Anksčiau buvo įprasta kuo daugiau investuoti į motociklą, o dabar vis daugiau dėmesio motociklininkai skiria ne transporto priemonei, o savo saugumui“, – pasakoja R.R. Mežonis.
Bet ir turintiems kokybišką motociklo vairavimo aprangą treneris rekomenduoja visada atidžiai įvertinti oro sąlygas, net jei už lango šviečia pavasario saulė. „Jeigu oro temperatūra siekia 10 laipsnių šilumos, važiuojant motociklu 90 km/val. greičiu ji atitinka jutiminę 5 laipsnių šalčio temperatūrą. Tokiomis aplinkybėmis motociklo vairuotojas greitai ima justi diskomfortą – stingsta kūnas, lėtėja transporto priemonės valdymo refleksai. Dėmesys nuo vairavimo nukrypsta į šalčio keliamus fizinius pojūčius, todėl gerai vairuoti darosi vis sunkiau. Kelių ir gatvių posūkiuose dar gali pasitaikyti nenuvalyto smėlio ir purvo, todėl atliekant šį manevrą būtinas ypatingas atidumas“, – pabrėžia Lietuvos ir pasaulio motorekordininkas.
R.R. Mežonio teigimu, ne tik dėl šių priežasčių nereikėtų skubėti pradėti motociklininkų sezoną. „Padangoms, kurias turi dauguma motociklų, dabartinė kelio danga Lietuvoje dar yra per šalta, jos optimali naudojimo temperatūra turėtų būti aukštesnė mažiausiai dešimčia laipsnių“, – tvirtina R.R. Mežonis.
Įgūdžiai turi virsti refleksais
Pasak jo, kad motociklininkas prie vairo jaustųsi užtikrintas, jo vairavimo įgūdžiai turėtų tapti refleksais. „Čiaudėdami žmonės turi refleksą užsidengti rankomis burną, o matydami metamą daiktą – užsimerkti. Todėl vairuojant motociklą, kai kelyje atsiranda kliūtis ir nėra laiko galvoti, kada kurį stabdį ar sankabos rankeną spausti, svarbu būti išmokus pasitelkti ne turimas žinias, o patirties suformuotus refleksus, nes jie kelyje vairuojant suveikia automatiškai“, – pasakoja vairavimo treneris. Kad šie refleksai susiformuotų, pasak R. R. Mežonio, motociklininkai turi daug kartų kartoti veiksmus prie vairo ir gerinti vairavimo įgūdžius.
Jis atkreipia dėmesį, kad dėl patirties stokos motociklininkai prie vairo neretai padaro ir mąstymo klaidų, kurios baigiasi eismo nelaimės. „Kad to išvengtume, kiekvieną eismo susikirtimo zoną – sankryžą, pėsčiųjų perėją, įvažiavimą į kiemą – reikėtų suvokti kaip padidintos rizikos vietą. Vadinasi, tokiose situacijose koja visada turi būti virš galinio stabdžio kojelės“, – kalba R. R. Mežonis.
Jo teigimu, pasitaiko ir tokių atvejų, kai motociklininkai į gatves išvažiuoja mokėdami naudotis tiktai priekiniu transporto priemonės stabdžiu ir neturi jokių galinio stabdžio naudojimo įgūdžių. „Priekinio stabdžio, be galinio, naudojimas yra ne tik mažiau efektyvus, bet netgi pavojingas. Dar viena svarbi taisyklė, kurią motociklininkai neretai pamiršta – nenaudoti stabdžio, jei transporto priemonės vairas yra pasuktas“, – patarimais dalijasi Lietuvos ir pasaulio motorekordininkas.
Jis pataria itin atidžiai rinktis saugų vairavimo greitį: „Jei manai, kad posūkį gali į veikti 100 km/val. greičiu, reikėtų į jį įvažiuoti 70 km/val. greičiu. Visada pasiekite tik 70 proc. jūsų gebėjimus atitinkančio greičio, tuomet jūs kelyje būsite gerokai saugesnis.“
Vairavimo treneris įvardija ir dar vieną motociklininkų iššūkį – elektrinis paspirtukus. „Šiuolaikiniai paspirtukai gali išvystyti ir 100 km/val. greitį, yra itin dinamiški, bet didelė problema Lietuvoje, kad jais mūsų šalies miestų gatvėmis važinėja žmonės, kurie neturi jų valdymo įgūdžių bei tinkamos eismo dalyvių kultūros. Jie itin dažnai važiuoja ten, kur gali pravažiuoti, o ne ten, kur jiems leistina važiuoti. Elektriniai paspirtukai, kaip ir motociklai, dažnai juda tarp juostų, tik skirtumas yra toks, kad pastariesiems ten važiuoti yra leista, o elektriniams paspirtukams – ne. Paspirtukai neturi veidrodėlių, juos vairuojantys žmonės dažnai nerodo posūkių ir menkiau nei kitų transporto priemonių vairuotojai išmano Kelių eismo taisykles. Todėl akylesni gatvėse turėtų būti ne tik motociklininkai, bet ir visi kiti eismo dalyviai“, – pabrėžia R.R. Mežonis.
Jis teigia dažnai susiduriantis su žmonėmis, kurie sėda ant motociklo įsivaizduodami, kad apie jo vairavimą yra įgiję pakankamai žinių. „Tai klaidingas mąstymas, reikėtų itin atsargiai vertinti savo gebėjimus bei visada kelyje išlikti budriam. Kai motociklininkai daug investuoja į vairavimo aprangą, jie dažnai sumenkina vairavimo įgūdžių reikšmę. Taip irgi nereikėtų klysti, nes apranga nepadės išvengti eismo nelaimių ir nuo jų neapsaugos. Vairuotojo įgūdžiai yra svarbiausias sėkmingo vairavimo veiksnys kelyje“, – sako vairavimo treneris.