Naujasis kodeksas sukėlė sumaištį: pažeidėjai lieka nenubausti

Teisėjai priima nutartį ir patys pripažįsta, kad ji nėra logiška. Tačiau kertinė frazė – toks įstatymas. Kuriozinė situacija susidarė nuo šių metų pradžios. Įsigaliojęs Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) įnešė tikrą sumaištį – pažeidėjai rado spragą, kuria pasinaudoję gali išvengti atsakomybės.

Seimo nariai sako, kad specialiai šiam atvejui buvo numatytos įstatymo pataisos. Akivaizdu, kad kol kas sistema neveikia.

Atsakomybės išvengė

Kaip teigia advokatas Vidas Vilkas, naujasis ANK panaikino atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl kurio buvo sugadintos transporto priemonės. Atsakomybė už transporto priemonių sugadinimą liko tik tuo atveju, jeigu vairavęs asmuo neturėjo teisės vairuoti. Visais kitais atvejais eismo įvykio kaltininkai, sugadinę transporto priemones, jeigu nesusitaria tarpusavyje užpildant eismo įvykio deklaracijas kuris yra kaltas, yra baudžiami už konkrečių kelių eismo taisyklių pažeidimus – pavyzdžiui, važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui.

„Įstatymo leidėjas naujuoju ANK kai kuriuos pažeidėjus paliko nenubaustus. Kaip tik dabar Vilniaus miesto apylinkės teisme baigta nagrinėti administracinė byla, kurioje dėl eismo įvykio pripažintas kaltu motociklo vairuotojas vienoje iš Vilniaus sankryžų atsitrenkė į sankryžoje važiavusį lengvąjį automobilį. Teismas Kelių policijos paskirtą 42 eurų baudą panaikino ir bylą nutraukė, taip palikdamas pažeidėją nenubaustu.

Taip pasielgti teismas turėjo dėl to, jog administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį transporto priemonių sugadinimą, – panaikinta, o už konkretų kelių eismo taisyklių pažeidimą, šiuo atveju taikytiną pažeidėjui pagal ANK (važiavimą per raudoną šviesoforo signalą), atsakomybė numatyta griežtesnė (bauda nuo 60 iki 90 eurų), o griežtesnio įstatymo teismas taikyti iki jo įsigaliojimo buvusiems eismo įvykiams negali, nes griežtesnis įstatymas atgaline data negalioja“, – teigia V. Vilkas.

Advokato teigimu, pagal ANK įsigaliojimo įstatymą, teismai pagal pateiktus skundus privalės visais atvejais iki 2017 metų sausio 1 d. kelių eismo taisyklių pažeidėjų bylas nutraukti, nes atsakomybė už transporto priemonių sugadinimą panaikinta, o už konkrečius kelių eismo taisyklių pažeidimus baudos sugriežtintos, todėl negali būti taikomos atgaline data (t.y. iki 2017 01 01 kelių policijos paskirtoms baudoms).

Teismo pozicija

Advokato minimą nutartį priėmė teisėjas Arūnas Budrys.

„Teisėjas išdėstė savo poziciją aptartoje nutartyje, kuri dar neįsiteisėjusi. Gali būti, kad apygardos teismas arba Aukščiausiasis teismas suformuos kitokią poziciją šiuo klausimu, bet kol tokios praktikos nėra. Dėl to apylinkės teismo teisėjams tenka spręsti patiems kiekvienu konkrečiu atveju.

Tokių bylų yra nemažai. Šis atvejis nėra ypatingas. Pavyzdžiui, įsigaliojus BK pakeitimams, kurie dekriminalizuoja veikas, iki jų įsigaliojimo priimti, bet dar neįsiteisėję, nuosprendžiai panaikinami“, – DELFI teigė Rūta Trimailovienė, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo padėjėja.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, išgirdęs apie šią situaciją, kiek nustebo.

„Mano atsakymas yra paprastas – turi būti taikomas ankstesnis kodeksas. Tas kodeksas, kuris galiojo pažeidimo metu. Mes gruodžio mėnesį priėmėme atitinkamas pataisas, kurios nustato, kad už įvykius įvykusius iki 2017 sausio 1-osios, turi būti taikomas ankstesnis kodeksas. Mes norėjome apsidrausti būtent nuo tokių situacijų“, – DELFI teigė J. Sabatauskas.

„Seimo narys teisus, KET pažeidėjai (ir ne tik KET) turi būti baudžiami pagal tą kodeksą, kuris galiojo pažeidimo metu, tačiau yra daugiau sąlygų. Pavyzdžiui, jeigu pagal ANK sankcija griežtėja, taikomas ATPK (senasis kodeksas). Šiuo konkrečiu atveju situacija kitokia. Asmuo buvo nubaustas pagal ATPK, nutarimas neįsiteisėjęs, o naujajame kodekse tokia veika, už kurią jis buvo nubaustas, nelaikoma nusižengimu, todėl toks asmuo nebegali būti baudžiamas“, – teigė R. Trimailovienė.