Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje (VKTĮ) susitikę dviejų pusių atstovai, vadovaujami VKTĮ viršininko pavaduotojo Eugenijaus Ruškaus ir asociacijos „Transeksta“ direktoriaus Gintauto Šlėderio, apsvarstė techninės apžiūros papildymų punktus.
VKTĮ ir „Transeksta“ atstovų posėdyje nutarta privalomosios techninės apžiūros metu M1 ir N1 klasės transporto priemones, kuriose nėra stabdymo jėgų reguliatoriaus, tačiau galinės ašies stabdymo jėga ne didesnė nei 80 proc. priekinės ašies stabdymo jėgos, nevertinti draudžiančiu eksploatuoti trūkumu.
Ši sąlyga galioja tik toms M1 ir N1 klasės transporto priemonėms, kurios privalomajai techninei apžiūrai jau buvo pateiktos iki 2013 m. kovo 1 d.
Pagal naujų Techninių reikalavimų 2 priedo 4.1.5 punktą, numatyta tikrinti šviesos lygio reguliavimo įtaisą. Jeigu šis įtaisas neveikia arba turi akivaizdžių netinkamo veikimo požymių arba įtaiso neįmanoma valdyti vairuotojui sėdint įprastoje padėtyje, tai turi būti vertinama dideliu trūkumu (DT) ir tokia transporto priemone pripažįstama techniškai netvarkinga.
Posėdyje nutarta transporto priemones, kuriose neveikia šviesos lygio reguliavimo įtaisas, t.y. reguliavimo įtaiso neįmanoma valdyti vairuotojui sėdint įprastoje padėtyje, vertinti dideliu trūkumu (DT), jei transporto priemonė pirmą kartą privalomajai techninei apžiūrai buvo pateikta po 2013 m. kovo 1 d.
Tuo tarpu transporto priemonėms, kurios techninei apžiūrai pateiktos iki 2013 m. kovo 1 d., šviesos lygio reguliavimo įtaiso veikimo nesklandumų nevertinti kaip trūkumo.
Motorinėse transporto priemonėse, skirtose keleiviams vežti, kuriose yra ne daugiau kaip 8 sėdimos keleivių vietos ir viena sėdima vairuotojo vieta, turi būti ne mažiau kaip vienas ir ne mažesnės kaip 1 kg (1 l) talpos gesintuvas, išskyrus motociklus be šoninės priekabos.
Privalomosios techninės apžiūros metu motorinėse transporto priemonėse, skirtose keleiviams vežti, kuriose yra ne daugiau kaip 8 sėdimos keleivių vietos ir viena sėdima vairuotojo vieta, pakanka turėti vieną 1 kg (1 l) talpos gesintuvą.
Jeigu gesintuvo tokioje motorinėje transporto priemonėje nėra, tai turėtų būti vertinama nedideliu trūkumu (NT).
Pasak asociacijos direktoriaus Gintauto Šlėderio, techninės apžiūros įmonės privalo vadovautis nutarimais, priimtais bendrame VKTĮ ir „Transeksta" posėdyje, kol nebus oficialiai paskelbti nauji techninės apžiūros reikalavimai ar jų pakeitimai.
Naujieji reikalavimai sumaišties nesukėlė
Nuo 2013 m. kovo 1 d. įsigaliojo Naujieji techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai. Pagal juos patikrintų M1 klasės transporto priemonių techninių trūkumų analizė atskleidžia, kad bendras automobilių, pirmuoju bandymu įveikusių TA, kiekis sumažėjo nežymiai - nuo 55 iki 53 proc.
Didelių (DT) ir draudžiančių eksploatuoti trūkumų (DET) kiekis vienam automobiliui, palyginti su anksčiau galiojusiais techninės apžiūros reikalavimais išaugo iki 1,62 proc. Anksčiau šis rodmuo prilygo vidutiniškai 1,45 proc.
Papildomais reikalavimais iš esmės pasikeitė vairo sistemos tikrinimas, neapsiribojant vien statiniu metodu. Nuo šiol tikrinama ne tik stovint ant tvirto pagrindo, bet ir esant pakeltiems nuo žemės ratams, sukant juos iki kraštinių padėčių į kairę ir į dešinę.
Taip vertinamas visas veikimo diapazonas, nustatomos neleistinos įvaržos, įtrūkimai, deformacijos vairo mechanizme. Susukus ratus iki kraštinių padėčių stebima, ar vairo mechanizmo dalys neblokuoja viena kitos, ar nėra trinties su dalimis, su kuriomis jie neturėtų kontaktuoti.
Tikrinant pakeltus ir išsvertus ratus atliekama išsamesnė ratų, padangų būklės, guolių ir kitų pakabos elementų patikra. Įvarža ratų guoliuose gali būti nulemta ne vien dėl tiesioginio perveržimo, bet ir kitų priežasčių, pvz., susidėvėjimo. Guoliai pradeda strigti dėl atsiradusių dilimo produktų ar pablogėjusių tepimo savybių.
Pasikeitus tikrinimo technologijoms, geriau matomi pakabos, transmisijos, vairo sistemos, guolių, kėbulo konstrukcijos, ratų trūkumai. Pernelyg didelis laisvumas ratų guoliuose nustatytas 1,2 proc. automobilių.
Anksčiau jis sudarė 0,4 proc. Tuo tarpu pernelyg didelė ratų guolių įvarža, į kurią pradėtas kreipti dėmesys papildytais reikalavimais, užfiksuota 0,6 proc. į techninę apžiūrą atvykusių transporto priemonių. Tarp kitų techninių trūkumų, vertinamų pagal naujuosius reikalavimus, dažniau aptinkamos amortizatorių (ypatingai jų tvirtinimo) problemos sudaro 1,6 proc., anksčiau - 0,7 proc.
Nuo kovo 1 d. naujais reikalavimais pradėtas tikrinti šviesos srauto pokrypio reguliavimo mechanizmas. Dėl jo trūkumų praėjusį mėn. TA nepraėjo 4,7 proc. automobilių.
Žibintai su kaitrinėmis lemputėmis lengvajame automobilyje paprastai turi reguliavimo įtaisus, įrengtus vairuotojui kairėje pusėje. Tai sukamas ratukas ar perstumiama svirtelė. Pakeitus jos padėtį, šviesos srauto pokrypis keičiasi. Pakrovus automobilį privalu tinkamai sureguliuoti žibintus, kad nebūtų akinami priešpriešais atvažiuojantys kiti eismo dalyviai.
Automobiliuose su „Xenon“ žibintais paprastai įrengiamas automatiškai veikiantis šviesos srauto pokrypio reguliavimo mechanizmas. Minėtojo reguliavimo įtaiso veikimo patikrinimas teikia gerokai išsamesnę informaciją apie bendrą techninę žibinto būklę.
Tai ypač aktualu po eismo įvykių suremontuotų automobilių savininkams. Po eismo įvykio gan dažnai nesistengiama pilnai atstatyti (suremontuoti) žibinto, turint tikslą pastarąjį atstatyti tik tiek, kad būtų tenkinami formalūs reikalavimai.
Prieš vykstant į techninę apžiūrą, vairuotojas turėtų atkreipti dėmesį į šviesos srauto pokrypio reguliavimo mechanizmo veikimą ir pašalinti trūkumą.
Skysčių nuotėkio nustatymai nuo ankstesniųjų 5,2 proc. išaugo iki 7,3 proc.
Nuo 4,9 iki 5,8 proc. padaugėjo užfiksuotų vairo traukių ir svirčių būklės trūkumų. Padangų būklės pažeidimai ir neatitikimai reikalavimams sudarė 4,2 proc., anksčiau – 3,6 proc.
4,9 proc. į techninę apžiūrą atvažiavusių automobilių neturėjo gesintuvų arba jie neatitiko reikalavimų dėl pasibaigusio galiojimo termino ir pan. Anksčiau gesintuvo nebuvimas lengvajame automobilyje buvo laikomas smulkiu trūkumu ir jį pašalinti turėjo pats vairuotojas.
Nuo kovo 1 dienos išskiriama ne tik oro pagalvių, bet ir kitų pasyviojo saugumo priemonių, tarp jų ir saugos diržų įtempiklių, patikra. Bendras SRS sistemos įvertinimas aprėpia ne tik signalinį įtaisą, regimą prietaisų skydelyje. Tikrinant jos veikimą, nustatoma, ar nėra klastojimo požymių, ar nepakeista signalinės sistemos schema.
Išsamiau tikrinama ir stabdžių nepraslydimo sistema ABS, dėmesį kreipiant į rato sukimosi greičio jutiklius, ar jie nėra demontuoti, sulaužyti, netinkamai įrengti, tuo pačiu įvertinant šios sistemos elektros instaliaciją. Laidai negali būti pakeisti ar netinkami sumontuoti.
Atsižvelgiantį šiuos reikalavimus nuo kovo pradžios techninėje apžiūroje dažniau nustatomi ABS gedimai. Jų aptikta 1,3 proc. vietoj anksčiau vyravusio 1,0 proc. vidurkio. Praėjusio mėnesio laikotarpiu nustatyti nors ir nežymūs, tačiau padidėję saugos oro pagalvių gedimai (2 proc., anksčiau - 1,5 proc.) ir saugos diržų trūkumai (1,1 proc., anksčiau - 0,5 proc.).
Tuo tarpu sumažėjo kėbulo išorinių, daugiau susijusių su estetine išvaizda, defektų. Jie per kovą sudarė 0,95 proc., anksčiau - 1,7 proc. Gerokai mažiau rūpesčių, negu nuogąstauta, sukėlė išmetimo dujų neutralizatorių tikrinimas.
Nuo kovo pradžios pagal naujuosius reikalavimus tikrinti automobiliai nepasižymėjo ir dideliu išpjautų katalizatorių kiekiu. Tiesa, reikalavimai, susiję su dujų išmetamųjų kenksmingumą mažinančiais neutralizatoriais ir Liambda zondais galioja tik transporto priemonėms, pirmą kartą į TA atvairuotoms po 2013 m. kovo 1 dienos.
Katalizatoriaus pjovimo ar jį gaubiančio elemento virinimo žymės traktuojamos kaip konstrukcijos pakeitimas. Tai neleistinas įsikišimas į gamintojo numatytą sistemą, kuriai taikomas tipo patvirtinimas.
Nustačius, kad dujų neutralizatorius neveiksmingas ar pažeistas, jis turi būti pakeistas , nes šiam elementui remontas nėra numatytas. Priešingu atveju teigiama techninės apžiūros išvada nesuteikiama.
Tikrina ir kontrolierius
Pasak asociacijos „Transeksta" prezidento Antano Dadurkos, šalies techninės apžiūros įmonėse veikia skaidrumo bei transporto priemonių būklės patikrinimo objektyvumo sistema.
Centralizuotoje techninės apžiūros duomenų bazėje (CTADB) įdiegtas vidaus kokybės kontrolės modulis pastoviai seka į vieningą informacinę sistemą patenkančius patikros rezultatus, juos analizuoja ir automatiškai išskiria rizikos atvejus. Dėl to kiekviename techninės apžiūros centre nuolatos vykdomos pakartotinės patikros, transporto priemonei dar neišvykus iš TA stoties.
Tarp naujovių, susijusių su papildytais techninės apžiūros reikalavimais ir griežčiau reglamentuojama kontrolierių atsakomybe - transporto priemonės pažymėjimas savininkui grąžinamas tik pasibaigus patikrai, nepriklausomai nuo jos rezultato. Tuo siekiama išvengti atvejų, kai netvarkingų transporto priemonių savininkai išvažiuoja iš TAC nesibaigus kontroliniam tikrinimui.
Be to, vieningoje informacinėje sistemoje stebima realiu laiku vykdoma patikra suteikia galimybę TAC atsakingiems darbuotojams užblokuoti patikros procesą bet kuriame jo etape ir atlikti kontrolinį tikrinimą. Tokia praktika taikoma kilus įtarimams dėl kontrolierių darbo objektyvumo techninės apžiūros metu.
Vidaus kokybės kontrolės modulis analizuoja ir seka tendencingas rizikas, pvz., po įvairias šalies TA stotis „migruojančius“ automobilius ar akivaizdžiai netvarkingas transporto priemones, kurioms patikrą vykdo tas pats kontrolierius.
Į CTADB sistemą galima įvesti ir atsitiktinai gatvėje pastebėtų techniškai netvarkingų automobilių duomenis. Jiems atvykus į TAC, CTADB kontrolės modulis informuoja apie padidintos rizikos atvejį.