Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos (VPK) komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės kuopos vadas Donatas Mankauskas teigė, jog greitis ir alkoholis yra pagrindinės priežastys, kodėl eismo įvykiuose būna sužalojami ar žūva žmonės. Policijos pareigūnas pasakojo, kad kiekvienas įvykis sukelia įvairių minčių, tačiau į atmintį labiausiai įsirėžė prieš dešimt metų vykdyta gelbėjimo operacija.
Silpna viltis gyventi
D. Mankauskas prisiminė, kad pranešimas apie eismo įvykį buvo gautas gegužės naktį. Tuo metu su porininku patruliavęs pareigūnas žinojo tik tai, kad automobilis rėžėsi į medį. Eismo įvykis įvyko maždaug 30 km atstumu nuo artimiausio miestelio. Pareigūnas prisiminė, kad pasiekę įvykio vietą gelbėtojai pamatė ne patį kraupiausią vaizdą, be to, šiek tiek nuramino ir netoli automobilio stovintis nežymiai sužeistas vairuotojas. Vis tik toks pirmas įspūdis buvo klaidingas.
„Paklausę, ar viskas gerai, iš vairuotojo, nuo kurio sklido alkoholio kvapas, gavome tik nuorodą į automobilį. Priartėję prie transporto priemonė pamatėme kūnų „maišalynę“. Žmonių galūnės buvo perkreiptos į skirtingas puses, o kas baisiausia, girdėjosi tik tyla. O tyla nieko gero nežada“, – prisiminimais dalijosi D. Mankauskas.
Pareigūnas pasakojo, kad tokių eismo įvykių vietose prireikia tik dviejų įrankių – pirštinių ir ruletės, nes belieka tik išmatuoti ir surinkti tai, kas liko. Policininkas pripažino, kad vaizdas automobilio viduje buvo šiurpus – buvo neįmanoma atskirti, kurios kūno dalys kuriam keleiviui priklauso.
Apžiūrėdamas automobilį D. Mankauskas išgirdo silpną balsą – gyvybės ženklą. Kažkuris iš keleivių vis dar kovojo dėl savo gyvybės. Tokiais momentais kiekviena minutė labai svarbi, o kadangi medikams reikėjo laiko, kol pasieks nelaimės vietą, pareigūnai patys ėmėsi veiksmų. Vyras pasakojo, kad gelbėjimo operaciją apsunkino ir tai, kad nebuvo aišku, kurią ranką ar koją reikia patraukti, kad būtų išvaduotas gyvas žmogus.
„Galiausiai sužalotą merginą pavyko ištraukti iš automobilio ir medikai ją išvežė į ligoninę. Tada liko tik vienas „mažas dalykėlis“: reikėjo pranešti tėvams, kad jų vaikai į namus nebegrįš. Trys jaunuolių kūnai buvo užsegti juoduose maišuose, o dėl merginos, nors ir išvežtos į ligoninę, nebuvo aišku, ar išgyvens. Pranešti tokią žinią tėvams yra labai sunku“, – sakė D. Mankauskas.
Tik išmatuoti ir surinkti
Pareigūnui antrino ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pirmosios komandos budinčiosios pamainos vadas Vadimas Skandakovas. Gelbėtojas tikino, kad vos gavusi pranešimą apie įvykį, visa komanda stengiasi į jo vietą atvykti, kaip įmanoma greičiau. Gelbėtojas prisipažino, kad kiekvieną kartą kyla pyktis, kai kiti vairuotojai specialiųjų tarnybų automobilių nepraleidžia, mat kartais iš tiesų pritrūksta tik vienos minutės, kad gyvybė būtų išgelbėta.
V. Skandakovas pasakojo, kad per darbo karjerą didžiausią pėdsaką atmintyje paliko vasarą įvykęs įvykis. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos komanda 5 valandą ryto gavo pranešimą apie nuo kelio nuvažiavusį automobilį, kuriame gali būti prispaustų žmonių.
„Atvykę į įvykio vietą pamatėme, kad automobilis nuvažiavo nuo kelio, nulaužė kelias nedideles pušis, o tai, kas liko iš automobilio, buvo metalo ir žmonių kūnų masė, – kraupų įvykį prisiminė V. Skandakovas.
Gelbėtojas sakė, kad tokiais atvejais tampa aišku, kad į įvykio vietą atvykę gelbėtojai žmonių negelbės, o tik iš metalo konstrukcijų išlaisvins jų kūnus.
Prisimindamas skaudžius įvykius, V. Skadukovas vairuotojų prašė būti supratingesniais, duoti kelią skubančioms tarnyboms, neužstatyti įvažiavimų į kiemus bei paraginti to nedaryti ir kitus. Ugniagesys tikino, kad kiekvienas turi suprasti, jog tuo metu gelbėtojai gali skubėti pas jo artimą žmogų, kuriam kiekviena minutė gali išgelbėti gyvybę.
Ant plauko kabančios gyvybės
Greitosios medicinos pagalbos specialistas Mindaugas Kliukas pasakojo, kad jam atmintyje įstrigo įvykis, kurio metu lengvasis automobilis „palindo“ po vilkiko priekaba. Tada šalutiniu keliu važiavęs automobilio vairuotojas nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio vilkiko.
Atvykus į įvykio vietą nebuvo įmanoma atidaryti automobilio durų – visos po smūgio buvo užsiblokavusios. Vienintelis likęs būdas patekti į automobilį – pro bagažinę. Gelbėtojai delsti negalėjo, įlindo į automobilį, kuriame rado keturis žmones, o salone tvyrojo alkoholio kvapas. Du, priekyje sėdintys vaikinai, kažką bandė pasakyti, o tai, anot mediko, buvo ženklas, kad jie – gyvi. Deja, gale sėdintys vaikinas ir mergina jau nebekalbėjo.
„Ant galinės sėdynės sėdėjo mergina, norėjau pirštais apčiuopti jos pulsą kaklo arterijoje. Visgi to nepadariau – jos galva kabojo lyg ant siūlo, o tai reiškė, kad eismo įvykio metu buvo nulaužtas sprandas. Šalia jos sėdėjęs vaikinas, nors ir nebuvo sąmoningas, kvėpavo. Kai ugniagesiai gelbėtojai atplėšė galines automobilio dureles, priėjęs prie vaikino ir pažiūrėjęs į jo vyzdžius pastebėjau, kad vienas jų išsiplėtęs, o kitas susitraukęs. Tai – ne tiesioginis, bet pranašiškas smegenų pažeidimo požymis. Pabandęs tamsoje apčiuopti jo galvą tuo įsitikinau – jaučiau, kad lūžo kaukolė“, – pasakojo medikas.
M. Kliukas tęsė, jog vos išlaisvinę, suteikę reikalingą pagalbą ir kolegoms pervežimui į ligoninę perdavę ant galinės automobilio sėdynės sėdėjusius žmones, puolė gelbėti sėdinčių priekyje. Vieno pulsas buvo normalus, kito – silpnas ir trūkčiojantis. Situaciją sunkino ir tai, kad įvykio metu automobilio variklis buvo įstumtas į automobilio vidų ir prispaudė priekyje sėdėjusių kojas.
Medikas aiškino, kad vairuotojui ir keleiviui variklis kojas ne tik prispaudė, tačiau jas sutraiškė, todėl pirmoji pagalba jiems buvo suteikta dar automobilyje. Kai ugniagesiai gelbėtojai pagaliau išlaisvino nukentėjusiuosius ir jie buvo ištraukti, M. Kliukas pastebėjo, kad abu vyrai nebeturėjo kojų žemiau kelių.
Lemtingos 30 minučių
Vilniaus miesto Greitosios pagalbos stotyje dirbanti Danguolė Kulienė taip pat antrino kolegai ir pripažino, kad nelaimių vietose šokiruojančių, sukrečiančių ir širdį gniaužiančių vaizdų yra apstu.
D. Kulienė pasakojo, kad vis dar prisimena prieš metus vykdytą gelbėjimo operaciją. Tada paryčiais buvo gautas pranešimas apie nuo kelio nulėkusį automobilį, kuriame gali būti nukentėjusiųjų. Atvykę į įvykio vietą medikai pamatė kraupų vaizdą – automobilis buvo nuskriejęs nuo šlaito. Kadangi jis buvo visas sumaitotas, gelbėtojai spėjo, kad jis kelis kartus vertėsi bei sustojo tik atsitrenkęs į medį. Gydytoja pasakojo, kad vaizdas buvo toks, lyg medis augtų automobilyje.
Gelbėtojai kibo į darbą nė nežinodami, kiek nukentėjusiųjų yra automobilyje. Kai galiausiai ugniagesiams pavyko atidaryti automobilio galines dureles, iš salono pabiro alkoholio buteliai, o automobilyje be gyvybės ženklų gulėjo trys jaunuoliai – mergina ir du vaikinai. Nė vienas iš jų nejudėjo.
„Pribėgus prie automobilio nesigirdėjo jokių garsų, niekas nešaukė, niekas nedejavo. Pamatėme, jog mergina, sėdėjusi keleivio sėdynėje, žuvusi. Smūgio metu ji patyrė sunkius galvos sužalojimus, joje žiojėjo didelė kraujuojanti žaizda, matėsi dalis iškritusių smegenų, o krūtinė buvo prispausta. Vaizdas buvo kraupus“, – sukrėtusiais prisiminimais dalinosi D. Kulienė.
Medikė aiškino, kad nė vienas, važiavęs automobiliu, nesegėjo saugos diržų, todėl vaikinas, sėdėjęs gale, buvo nublokštas ir įspraustas tarp sėdynių. Jis nejudėjo, bet dar kvėpavo. Ugniagesiai gelbėtojai išvadavo vaikiną, tačiau iškart po to jo gyvybė užgeso. Gydytojai nedelsdami pradėjo jo gaivinimą. Po pusvalandį trukusių grumtynių su mirtimi jiems pavyko – jaunuolis vėl pradėjo kvėpuoti, o jo širdis ėmė plakti. Iškart po to vaikinas buvo išgabentas į ligoninę.
Vairuotojo gelbėjimo operacija užtruko ilgiau. Jo kojos buvo prispaustos automobilio konstrukcijų, kojų kaulai buvo lūžę, jam stipriai kraujavo galva: jis patyrė komą, tačiau kvėpavo.
Kol ugniagesiai gelbėtojai jį vadavo, jo širdis taip pat nustojo plakti. D. Kulienė pasakojo, kad nedelsiant pradėjo dar vieną gaivinimo operaciją, kuri užtruko kiek ilgiau nei pirmajam vaikinui. Prabėgus maždaug 40 įtemptų minučių vaikinas atsigavo.
Pasekmės sugniuždė
Tik praėjus kuriam laikui po įvykio paaiškėjo tikrosios jo pasekmės. Automobilį vairavęs vaikinas, po savaitės praleistos komoje ir atliktų kelių operacijų, ligoninėje mirė.
Vaikinas, kuris sėdėjo ant galinės sėdynės, komoje išbuvo apie dvi savaites, taip pat buvo operuotas, patyrė sunkų stuburo sužalojimą. Jam buvo pažeistos nugaros smegenys, o atsibudęs jis nieko negalėjo prisiminti. Jis neatpažino savo artimųjų ir tik po kurio laiko pradėjo viską prisiminti.
„Prisiminus jį ištiko skaudus smūgis – jis sužinojo, kad jo draugų nebėra tarp gyvųjų. Jis verkė ir šaukė, tačiau nieko pakeisti nebegalėjo. Dar didesnis sukrėtimas vaikinui buvo žinia, kad jis daugiau niekada nebegalės vaikščioti. Jo laukė visai kitoks gyvenimas, nebe toks, apie kokį jis svajojo“, – pasakojo D. Kulienė.
Įvykį prisiminusi medikė atkreipė dėmesį, kad kiekvienas gali prisidėti prie to, kad tokių nelaimių būtų mažiau. Svarbu, kad žmonės ne tik patys nesėstų prie vairo apsvaigę, tačiau ir neleistų to daryti artimiesiems, draugams, pažįstamiems ir net tiems, kurių nepažįsta. D. Kulienė pabrėžė, kad galbūt tik taip bus įmanoma išgelbėti dar vieną, o gal ir daugiau gyvybių.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.