Rytis Vosylius, Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis tyrėjas, DELFI paaiškino, kad nuo lapkričio pėstieji, eidami važiuojamąją kelio dalimi, tai yra, eidami per perėją, privalo vengti bet kokių veiksmų, atitraukiančių jų dėmesį nuo eismo situacijos stebėjimo.
„Pavyzdžiui, kalbėtis telefonu, naršyti juo, muzikos klausymas per ausines – šie veiksmai išblaško, neleidžia įvertinti, kokiu greičiu atvažiuoja automobilis, koks atstumas iki jo, ar saugu eiti per perėją“ – kalbėjo R. Vosylius.
Jis nurodė, kad pagal pasikeitusius reikalavimus, pėstiesiems už tokį nusižengimą yra numatyta žodinė pastaba, arba 10-12 eurų bauda.
„Sunku pasakyti, kiek bus tų, kurie bus nubausti baudomis. Tikslai visai kitokie, norisi auklėti ir šviesti žmonės. Kadangi įstatymas numato pareikšti žodinę pastabą, tikrai niekas nepuls bausti“, – tikino Kelių policijos atstovas.
Pabrėžiama ir tai, kad į kelią pėstieji gali išeiti tik tuomet, kai įvertina atstumą iki artėjančių automobilių. Be to, einant perėja nurodoma, kad jos ribų peržengti nevalia. Galiausiai tamsiu paros metu rekomenduojama vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, segėti matomose vietose atšvaitus.
Orientuotis pagal juostų skaičių
Jei pėstieji galės sulaukti pagrūmojimo pirštu dėl nelaiku išsitraukto telefono, vairuotojams kelyje teks elgtis kur kas atidžiau. Iki šiol jie turėjo prievolę praleisti pėstįjį, jau įžengusį į perėją, bet nuo lapkričio 1 d., teks praleisti ir žengiantį, ir stovintį prieš eismo juostą arba pėsčiųjų perėją bei laukiantį galimybės įžengti žmogų.
Priklausomai nuo to, kiek eismo juostų kelyje, vairuotojų elgesys taip pat turės būti skirtingas.
„Jeigu kelyje yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, visiškai nesvarbu, kad pėstysis stovi priešingoje kelio pusėje – bus privaloma stoti ir praleisti žmogų“, – aiškino R. Vosylius akcentavęs, kad toks pats reikalavimas galioja ir ten, kur tarp priešingos krypties eismo juostų yra įrengtos saugumo salelės.
Jeigu gatvėje kiekviena kryptimi yra dvi ir daugiau eismo juostų, sustoti privaloma tuomet, kai pėstysis prieina vairuotojo užimamą eismo juostą. Be to, pabrėžė R. Vosylius, pradėti važiuoti vairuotojas galės tik tada, kai perėją kertantis žmogus visiškai pasitrauks iš jo eismo juostos.
Patarimas yra tik vienas
R. Vosylius pabrėžė, kad vairuotojams, norint išvengti sunkumų, teks atidžiau išnagrinėti KET.
„Jose labai aiškiai pasakoja, kad prieš pėsčiųjų perėją reikia sulėtinti greitį, jeigu matomas pėstysis. Be to, bendra KET užfiksuota pareiga – būti atsargiems, atidiems ir gerbti kitus eismo dalyvius“ – teigė pašnekovas.
Tiesa, kokiu greičiu vairuotojai turėtų artėti prie pėsčiųjų perėjos – jis nenurodė. Anot Kelių policijos atstovo, greitis turi būti toks, kad pamatęs kliūtį vairuotojas sugebėtų sustoti.
„Nebūtinai tai turi būti leistinas greitis, nurodytas ženkluose. Gali būti, kad priklausomai nuo eismo sąlygų vieną dieną toje pačioje vietoje jis bus 20 km/val., kitą – 40 km/val.“, – pabrėžė policijos pareigūnas.
Vairuotojams, nesustojusiems prieš pėsčiųjų perėją ir nepraleidusiems pėsčiųjų, gali grėsti administracinė atsakomybė ir 60-90 eurų bauda bei teisės vairuoti atėmimas 1-6 mėnesiams. Už tokį patį nusižengimą maršrutinių transporto priemonių vairuotojams gali tekti susimokėti 120-170 eurų baudą bei netekti teisės vairuoti 1-3 mėnesiams.