Netoli Vakarinio aplinkkelio gyvenantys vilniečiai pasakoja, kad vos pradėjus temti, kone kiekvieną vakarą, pašonėje ima klykti motociklai. Gyventojai teigia, kad daugiausia problemų kyla tuomet, kai motociklininkai sugalvoja užsukti rankeną ir palaikydami aukštus motociklo variklio sūkius bando įveikti kuo ilgesnę kelio dalį.
Tiesa, vilniečiai atkreipia dėmesį, kad tikrai ne visi motociklai trikdo rimtį ir ramybę, todėl kyla įtarimas, kad iš tiesų ilsėtis trukdančių motociklų garsas gali būti netgi tyčia padidintas, nors tai prieštarauja taisyklėms.
„Šalia Vakarinio aplinkkelio gyvename jau 4 metus ir kiekvieną vasarą situacija, atrodo, vis prastėja. Su šeima diskutavome, kad gal dėl pandemijos pastarąsias dvi vasaras motociklininkai nebuvo tokia problema, kaip šiemet, tačiau dabar kantrybė tikrai išseko. Nesipiktintume, jei tokie motociklininkai važinėtų dieną ar ne vėlai vakare, tačiau toks triukšmas 23–24 val. nakties ir vėliau niekaip negali būti pateisinamas. Auginame mažą vaiką, tad motociklų klyksmas nesunkiai pažadina ne tik mus, bet ir sūnų, dėl ko vėliau dar bent pusvalandį tenka savo poilsį iškeisti į vaiko raminimą ir migdymą. Svarbiausia, kad ne visi motociklai kelia tokį didelį triukšmą, tad labai įdomu, kaip jie praeina techninę apžiūrą ar neįkliūva pareigūnams į rankas“, – apie situaciją sostinėje pasakojo skaitytoja Miglė.
Į apžiūras atvažiuoja tyliai
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos atstovas spaudai Renaldas Gabartas teigė, kad dėl netinkamo transporto priemonės garso techninės apžiūros nepraeina vos 0,03 proc. visų transporto priemonių, o tai liudija, kad problema kyla ne techninės apžiūros centruose, o po to, kai iš jų išvažiuojama.
„Šią problemą galima paaiškinti tuo, kad motociklai iš prigimties yra triukšmingesni, net ir tais atvejais, kai neviršija nustatytų ribinių triukšmo lygio dydžių, be to, į suplanuotus susitikimus su TA stotyse dirbančiais kontrolieriais dauguma motociklų savininkų atkeliauja su tvarkingais duslintuvais, kurie po techninės apžiūros „patobulinami“. Tokie „patobulinti“ motociklai jau yra eismo priežiūros pareigūnų galvos skausmas“, – aiškino R. Gabartas.
Paklausus, kokie gi reikalavimai dėl garso keliami motociklams, pašnekovas nurodė, kad motociklų skleidžiamo triukšmo matavimo metodika ir leistinos viršutinės motociklų normos yra detaliai aprašytos Susisiekimo ministro įsakyme „Dėl kelių transporto priemonių variklių triukšmo ribinių dydžių ir jų nustatymo tvarkos aprašo“. Jame nurodyta ir lentelė, kurioje sužymėta garso riba atsižvelgiant į motociklo variklio darbinį tūrį.
Tiesa, jis taip pat atkreipė dėmesį, kad informacija apie gamintojo numatytą triukšmo lygį paprastai yra pateikiama ir prie rėmo tvirtinamuose specialiuose lipdukuose ar lentelėse. Vis dėlto, kai tokios informacijos ant motociklo nėra, vadovaujamasi LR susisiekimo ministro nustatytais ribiniais dydžiais.
Paklausus, kaip dažnai matuojamas motociklų skleidžiamo garso dydis, R. Gabartas teigė, kad praktikoje tokio tipo matavimai motociklams atliekami gana retai – tik tais atvejais, jei kyla abejonių dėl išmetimo sistemos perdirbimo/ patobulinimo ir iš bendro aplinkos fono išsiskiriančio kurio nors automobilio ar motociklo skleidžiamo garso.
„Techninės apžiūros įmonių kontrolieriai-senbuviai tikina, kad paprastai vos motociklas įrieda į TA stoties kiemą, būna aišku ar reikės atlikti triukšmo lygio matavimus. Kaip taisyklė, pažiūrėti į tai, kas drebina orą, atsisuka netgi kitų mašinų vairuotojai“, – aiškino R. Gabartas.
Įdomu tai, kad, anot pašnekovo, vos 3 decibelų garso stiprumo skirtumą paprastai žmonės suvokia kaip „dvigubai didesnį“ triukšmą, todėl jis pabrėžia, kad neatkreipti į save dėmesio su perdirbta išmetimo sistema praktiškai neįmanoma.
„Matavimai atliekami taip: bandymo vieta būtinai turi būti stačiakampio formos, kurio kraštinės nuo transporto priemonės yra bent už 3 m. Šioje vietoje neturi būti jokių didesnių kliūčių, pavyzdžiui, kitų transporto priemonių, augalų, pašalinių asmenų.
Aplinka matavimo vietoje neturi būti pernelyg triukšminga – matuokliais užregistruoti aplinkos, tame tarpe ir vėjo, triukšmo rodmenys turi būti bent 10 dB (A) mažesni už matuotiną garso lygį.
Mikrofono diafragma nuo išmetamųjų dujų išleidimo angos turi būti 0,5 m atstumu. Mikrofono didžiausio jautrio ašis turi būti nukreipta 45 laipsnių (gali būti 10 laipsnių paklaida) kampu, išmatuotu nuo vertikalios plokštumos, nustatytos pagal išmetamųjų dujų išleidimo kryptį, ir turi būti lygiagreti kelio paviršiui“, – visą procesą nupasakojo R. Gabartas.
Vilniaus savivaldybė apie tokią įrangą nemąsto
Kadangi techninės apžiūros įmonių asociacijos atstovas teigė, kad į apžiūrą kone visi atvyksta su garso reikalavimus atitinkamomis transporto priemonėmis, „Delfi“ kreipėsi į pareigūnus, kaip dažnai jie organizuoja kontrolės priemones, kurių metu būtų tikrinamas transporto priemonių skleidžiamas garsas.
Vis dėlto, įdomu tai, kad įrangą, skirtą matuoti transporto priemonių garsą, turi tiek Kauno, tiek Šiaulių, tiek Klaipėdos kelių policijos pareigūnai, tačiau štai dirbantys sostinėje tokios įrangos neturi, todėl ir pamatuoti, ar motociklininkai tikrai viršija garso ribas – neturi kaip.
Vilniaus kelių policijos vadovas Dainius Šalomskas teigė, kad tokio įrenginio įsigijimas turėtų būti derinamas su Vilniaus miesto savivaldybe ir pareigūnai tokį įrenginį galėtų turėti būtent savivaldybei išreiškus tokį poreikį.
Vilniaus miesto savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas, paklaustas, kodėl Vilnius vis dar neturi transporto priemonių garso matavimo įrenginio, teigė, kad tokios įrangos įsigijimas net nebuvo svarstomas.
„Garso matavimus, kurie turėtų kokią nors juridinę reikšmę, gali atlikti tik akredituotos laboratorijos. Vilniaus miesto savivaldybė nėra akredituota laboratorija, todėl neprasminga įsigyti matuoklių, matuoti jais transporto priemonių skleidžiamą garso lygį, nes tai neturės jokių teisinių pasekmių.
Įrangą galima įsigyti, tačiau turi būti teisiškai pagrįsta ir prasminga ją naudoti. Šiuo metu to nėra. Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 8.1 papunktis nustato, kad „stovinčios motorinės transporto priemonės skleidžiamo triukšmo lygis neturi viršyti Kelių transporto priemonių variklių triukšmo ribinių dydžių ir jų nustatymo tvarkos apraše. Kaip transporto priemonė atitinka šį reikalavimą tikrinama privalomosios techninės apžiūros metu, o policija kontroliuoja, ar eisme dalyvaujančioms transporto priemonėms yra atlikta privalomoji techninė apžiūra“, – aiškino G. Leperskas.
Kaune įranga bus pradėta naudoti jau netrukus
„Delfi“ pasidomėjo, kaip tuomet sekasi dirbti kitų miestų pareigūnams, kurie tokią įrangą jau turi. Tiesa, kol kas apie realią praktiką galėjo papasakoti tik Šiaulių ir Klaipėdos pareigūnai, mat Kauno savivaldybė transporto priemonių skleidžiamo garso matuoklį miesto pareigūnams padovanojo dar visai neseniai, tad jie jo išbandyti dar nespėjo, tačiau, kaip patikino – planuoja.
Šį garso lygio matuoklį mūsų pareigūnams gegužės pabaigoje parūpino Kauno miesto savivaldybė. Jį pradėsime naudoti artimiausiu metu, šiuo metu yra organizuojami pareigūnų teoriniai ir praktiniai mokymai“, – komentavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Reda Zarauskienė.
Pašnekovė taip pat nurodė, kad nepaisant to, jog policinės priemonės orientuotos į skleidžiamo garso kontrolę Kauno mieste dar nebuvo organizuotos, suprasdami, kad transporto priemonės skleidžiamas triukšmas pakyla, kai ji važiuoja dideliu greičiu, Kauno pareigūnai aktyviai organizuoja leistino greičio kontrolę pagrindinėse, daugiausiai apgyvendintose miesto gatvėse. Taip pat, anot jos, vykdydami įprastas policines priemones, pareigūnai atkreipia dėmesį į transporto priemonės techninė būklę bei dujų išmetimo sistemos būklę.
„Asmenų, kurie vairuoja transporto priemones be dujų išmetimo sistemos ar jos dalių – pasitaiko, tačiau statistikos, kiek tokių vairuotojų nubausta, Kelių policijos skyrius neturi. Už tokį nusižengimą yra anuliuojamas transporto techninės apžiūros dokumento galiojimas, taip pat dokumentas anuliuojamas ir už transporto priemonės variklio skleidžiamo triukšmo lygį, kuris viršija nustatytus reikalavimus. Konkrečias policines priemones orientuotas į transporto priemonės variklio skleidžiamo triukšmo lygio nustatymą, Kelių policijos skyrius organizuos artimiausiu metu, po mokymų“, – aiškino R. Zarauskienė.
Klaipėdoje ir Šiauliuose pažeidėjai jau sulaukė baudų
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė teigė, kad Klaipėdos apskr. VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnų duomenimis, daugiausia skundų dėl motociklų ir motorolerių skleidžiamo triukšmo sulaukiama Klaipėdos mieste – dažniausiai skundžiasi centre, pajūryje ir pietinėje uostamiesčio dalyje gyvenantys klaipėdiečiai. Dažniausiai skundžiamasi vakarais, naktimis ir savaitgaliais. Kituose Klaipėdos apskrities miestuose ir rajonuose policija sulaukia tik pavienių tokio pobūdžio pranešimų.
„Uostamiestyje Klaipėdos apskrities kelių policijos pareigūnai nuo 2022 m. sausio 1 d. iki liepos 28 d. surengė 11 tikslinių priemonių, per kurias, naudodami mobilųjį triukšmo lygio matuoklį, tikrino ne tik motociklų, bet ir automobilių skleidžiamo triukšmo lygį. Šiemet už leistino triukšmo lygio viršijimą jau nubausta 15 pažeidėjų.
Vairuotojams už šį pažeidimą pagal LR ANK 48 str. gresia bauda nuo 100 iki 600 eurų, jei per metus prasižengiama pakartotinai – bauda gali išaugti nuo 500 iki 1000 eurų. Taip pat yra anuliuojamas transporto priemonės techninės apžiūros galiojimas.
Klaipėdos apskrities kelių policijos pareigūnai mobilųjį transporto priemonių skleidžiamo triukšmo lygio matuoklį naudoja nuo 2020 metų“, – komentavo A. Kažukauskienė.
Šiaulių apskr. VPK Komunikacijos poskyrio vedėjas Artūras Šliavas teigė, kad Šiauliuose garso lygio matavimo įrenginys taip pat naudojamas kasmet, tačiau jį pareigūnai pasitelkia ne tik bandydami užfiksuoti pažeidėjus, bet ir suteikdami galimybė pasitaisyti.
A. Šliavas pasakojo, kad kasmet, pavasarį yra organizuojama prevencinė akcija, kurios metu pareigūnai motociklininkus kviečia savanoriškai atvykti ir pasitikrinti turimo plieninio žirgo skleidžiamo garso lygį. Jei jis būna per didelis, pareigūnai apie tai praneša vairuotojui, kuris gali šį trūkumą pašalinti negaudamas jokių baudų.
Tiesa, pasibaigus prevencinėms akcijoms, pareigūnai šią įrangą naudoja ir pažeidėjams užfiksuoti. Anot pašnekovo, pareigūnams įtarimų sukėlusios transporto priemonės yra stabdomos, o jų skleidžiamo garso lygis – matuojamas, jei leistinos ribos viršijamos – vairuotojui taikoma administracinė atsakomybė. A. Šliavo teigimu, šiais metais Šiaulių pareigūnai nustatė 20 tokių pažeidėjų.