Saugaus eismo ekspertai ir vairavimo instruktoriai kalbėdami apie neblaivius ir net leistinos ribos neperžengusius, tačiau apsvaigusius, vairuotojus, sutaria, jog tai – pavojus keliuose. Specialistai tikina, kad nors daugeliu atvejų žmogaus savijautą lemia individualūs veiksniai, o ir alkoholio poveikį žmonės jaučia skirtingai, nereikėtų pamiršti, kad alkoholis jokiu atveju neprisidės prie vairavimo kokybės.
Tampa eismo įvykių priežastimis
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys aiškino, kad neblaivūs vairuotojai neretai tampa eismo įvykių sukėlėjais, mat apsvaigusio žmogaus reakcijos laikas yra ilgesnis, o net ir nedidelį kiekį alkoholio vartojęs vairuotojas kliūtį pastebės vėliau.
Vairavimo instruktorius Egidijus Šimkūnas pridūrė ir tai, jog išgėrus alkoholio suprastėja ne tik vairuotojo reakcija, tačiau ir adaptacija prie besikeičiančių eismo sąlygų, o tai, anot specialisto, yra itin pavojinga.
Neįvertina rizikos
Instruktorius pasakojo, jog apsvaigusio žmogaus reakcija pailgėja bent trimis sekundėmis, o tai yra apie 100 metrų, kuriuos automobilis per 5 sek. nuvažiuoja 90 km/val. greičiu, tad nesunku įsitikinti, kad net ir mažiausias reakcijos uždelsimas gali baigtis tragiškai.
Specialistas taip pat aiškino, kad net ir blaiviam žmogui vairavimas naktį, kai nuolat reikia prasilenkti su į kitą pusę važiuojančiais automobiliais, gali tapti nemenku iššūkiu – nuolat akinamas žmogus taip pat gali kliūtį pastebėti per vėlai. Tačiau apsvaigusiam žmogui važiuoti tokiomis sąlygomis yra dar sunkiau.
„Neblaivaus žmogaus adaptacija šviesai pailgėja, todėl jei blaivaus žmogaus akims po apakinimo reikia trijų sekundžių, kad rega atsistatytų, neblaivaus žmogaus regai šis laikas pailgėja dvigubai“, – sakė mokytojas.
Poveikis, kuris pasireiškia vėliau
Tiesa, dar viena problema, kurią įvardijo saugaus eismo ekspertai – nepasirinktas saugus greitis. Net ir nedidelį alkoholio kiekį vartoję žmonės jo poveikį dažniausiai pajaučia kiek vėliau. Tad sėdę prie vairo ir įvertinę, kad alkoholio koncentracija neviršys leistinos normos, tokie vairuotojai neįvertina pavojaus, o specialistai įspėja, kad tai – viena kertinių klaidų.
„Alkoholis pradeda slopinti ne iškart, o kiek vėliau, todėl nedaug išgėręs žmogus prie vairo sėda jausdamasis gana žvalus. Praėjus kuriam laikui alkoholis žmogų pradeda slopinti, vairuotojas tampa ne toks pastabus, atsiranda mieguistumas, o tai gali tapti eismo įvykio priežastimi. Tokiais atvejais žmogus privalo sustoti ar bent sumažinti greitį iki saugaus, tačiau to daugelis neįvertina“, – sakė instruktorius.
Saugaus eismo ekspertai tvirtino, kad tolerancijos alkoholiui apskritai neturėtų būti. Visgi tie, kurie nusprendžia, jog gali vairuoti po pakeltos taurės ir neperžengdami nustatytos 0,4 promilės ribos, turėtų prisiminti, kad jiems numatytas saugus greitis tikrai bus mažesnis nei leistinas.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.