Padeda ir policijai, ir draudikams
Vaizdo registratoriais užfiksuota medžiaga neretai tampa labai svarbiu įrodymu tiek siekiant išsiaiškinti eismo įvykių aplinkybes, tiek nustatant KET pažeidimus. Jais užfiksuota medžiaga padeda ir kitais atvejais.
„Tai gerokai palengvina vieno ar kito pažeidimo įrodymą. Anksčiau yra buvę, kad vaizdo registratoriai padėjo atskleisti ir ne vieną nusikaltimą. Naudojant protingai, tai yra puiki priemonė įrodyti savo teisumą“, – teigia Vilniaus kelių policijos tarnybos viršininkas Dainius Šalomskas.
Draudimo įmonės BTA atstovas Giedrius Deveikis sako, kad jis iš savo praktikos gali pasakyti ne vieną pavyzdį, kai vaizdo registratorius padėjo nustatyti tikrąjį eismo įvykio kaltininką.
„Vaizdo registratoriai tikrai gali padėti tiek policijos, tiek draudimo kompanijų darbe. Yra buvęs ne vienas atvejis, kai gaunama pretenzija iš trečiosios šalies dėl apgadinto automobilio, tačiau draudėjui pateikus vaizdo įrašą yra įrodoma, kas iš tikrųjų atsakingas už eismo įvykį.
Galiu pateikti vieną pavyzdį. Belgijoje vairuotojas buvo apkaltintas, kad vilkikas važiavo atbuline eiga ir atsitrenkė į lengvąjį automobilį. Tačiau vilkiko priekaba turėjo vaizdo registratorių ir užfiksuotoje medžiagoje buvo matyti, kad apynaujis automobilis atvažiavo nemažu greičiu ir pats rėžėsi į priekabą“, – pavyzdį pateikia G. Deveikis.
Surinkta medžiaga reikia naudotis teisingai
Nors vaizdo registratorius tikrai gali padėti išspręsti ginčytiną situaciją, ar tapti įrodymu grubaus KET pažeidimo metu, teisininkas Marius Laurinaitis sako, kad viskam yra ribos ir viešinti medžiagą reikia atsakingai.
„Reikėtų paminėti, kad fiziniai asmenys gali ir yra laisvi savo reikmėms fiksuoti viską ką nori, nes jiems negalioja duomenų apsaugos įstatymas.
Tačiau kyla klausimas, ką jie su ta medžiaga daro vėliau? Dažniausia klaida, kuri yra daroma, kai fiksuojamas menamas arba tikras teisės pažeidimas, galvojama, kad galima jį viešinti, atiduoti visuomenei ir t. t.
Iš tikrųjų jie turi teisę fiksuoti pažeidimą, bet medžiagą reikia perduoti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, kurios galėtų nustatyti ar tai tikrai teisės pažeidimas. Ir tik jei nustatoma, kad tai yra teisės pažeidimas, žmogus netenka privatumo apsaugos ir galima viešinti įrašą ir parodyti, kad jis iš tikrųjų pažeidė vieną ar kitą taisyklę“, – pastebi M. Laurinaitis.
Jis priduria, kad kai kalbama apie automobilių avarijas, didžiausia klaida būna, kad į objektyvą patenka ir kiti žmonės, ne tik eismo įvykio dalyviai. Todėl reikėtų atsakingiau viešinti tokius įrašus, arba dar geriau, neviešinti ir perduoti juos policijai.
Ar gali teismas atmesti vaizdo įrašą?
Kai kurie advokatai teigia, kad vaizdo įrašas negali būti laikomas pagrindiniu įrodymu, nes visada yra galimybė jį suklastoti. Tačiau M. Laurinaitis teigia, kad tai netiesa ir vaizdo įrašas turėtų būti vertinamas labiau, nei liudytojų parodymai.
„Kyla klausimų ar įrašas tikras ar ne. Čia yra tik įrodomosios vertės klausimas, tai yra, teismas pasitelkęs ekspertus gali pasakyti ar tai tikrai užfiksuotas tas dalykas ar buvo techninė galimybė suklastoti vaizdo įrašą. Tai kiekvieno teismo klausimas, teisinė sąmonė, kaip jis tai vertins.
Jei advokatai sako, kad vaizdo įrašu negalima paremti kaltinimo, tokiu atveju, liudytojų parodymai turėtų būti vertinami dar menkiau, nei vaizdo įrašas. Nes technologiškai suklastoti įrašą yra pakankamai sudėtinga. O liudytojas, žinome, kad gali kalbėti bet ką“, – pastebi M. Laurinaitis.
LRT RADIJO laidoje „10–12“ pateikus pavyzdį apie atvejį, kai vaizdo įrašas, kaip įrodymas teismo buvo atmestas, D. Šalomskas pateikė savo versiją, kodėl taip galėjo nutikti.
„Tai, kaip minėjo teisininkas, yra įrodymo vertinimo aplinkybės, kokia buvo pateikta informacija tame įraše. Aš manau, kad teismas atmetė ne patį vaizdo įrašą, bet patį faktą, kas buvo pavaizduota“, – svarsto D. Šalomskas.
Fiksuodami pažeidimą, patys nepažeiskite KET
D. Šalomskas sako, kad policija gauna daug vaizdo įrašų, kuriuose vairuotojai pateikia, jų manymu KET pažeidimus, tačiau, norint imtis atitinkamų veiksmų, ne retu atveju trūksta tam tikrų aplinkybių nurodymų.
Todėl, visų pirma, pateikiamas vaizdas negali būti koreguotas arba iškirpti tik atskiri vaizdo segmentai. Jeigu norima pranešti apie pažeidimą, turi būti užfiksuotos visos aplinkybės. Pavyzdžiui, jei vairuotojas lenkė per ištisinę liniją, būtent tai ir turi būti užfiksuota nuo pradžios iki galo.
Būtina atminti ir tai, kad norint užfiksuoti kito vairuotojo pažeidimą, pačiam taip pat nereikėtų paslysti, nes baudą kartais užsidirba ir tas, kuris pažeidimą užfiksavo.
„Negaliu pasakyti, kad tai dažni atvejai, bet mūsų vairuotojai dažnai įsijaučia į seklių vaidmenis važiuoja lygiai taip pat, kaip tas, kurį filmuoja. Tokiu atveju, abu gauna vienodai“, – pabrėžia D. Šalomskas
Parengė Vytenis Kudarauskas