Apklausus penkių didžiųjų miestų automobilių savininkus, dažniausiai su parkavimo problemomis šalia namų susiduria Klaipėdos gyventojai – lygiai pusė apklaustųjų pripažino taip vargstantys bent kartą per savaitę, beveik trečdalis – kasdien. Lengviausiai gyventojai parkuojasi Kaune – bent kartą per savaitę su problemomis čia susiduria 35 proc. vairuotojų, o 40 proc. kauniečių teigia nežinantys šios problemos apskritai. Vis dėl to, tyrimo autoriai pabrėžia, kad skirtumai Lietuvos didmiesčiuose nedideli, o priežastys – tos pačios ir įsisenėjusios.
Kemšasi ne vien miestų gatvės, bet ir gyvenimas
Automobilių skaičiaus augimas Lietuvos miestuose per pastaruosius dešimtmečius aukštyn kojomis apvertė ne tik miestiečių gyvenimą, bet ir viešosios erdvės panaudojimą. Siekiant riboti automobilių skaičių centre, parkavimas tapo mokamas, bet šis problemos sprendimas laikinas – 9 iš 10 vairuotojų yra susidūrę su parkavimo problemomis mieste, analogiškai situacija prastėja ir šalia gyventojų namų – nuo jos pripažino kenčiantys 62 proc. respondentų.
„Absurdiška pati situacija, kai žmogus kas vakarą ieško, kur pastatyti automobilį. Dar griežčiau mus įspėja šios problemos mastas, atsispindintis tyrime. Tai ženklas, kad turime susimąstyti apie savo transporto įpročius kiekvienas asmeniškai, užuot tikėjęsi, kad iššūkius išspręs savivalda ar daugiaaukštė stovėjimo aikštelė“, – įsitikinęs Andrius Pacevičius, „Bolt“ vadovas Lietuvoje.
Pasak jo, nuosavas automobilis yra savotiškas komforto simbolis ir įprasta dažniau kaltinti neapgalvotą daugiabučių rajonų urbanistiką arba džiaugtis milijonus kainuojančiomis požeminėmis automobilių aikštelėmis.
„Tiesa ta, kad miestai yra tapę tiesiog priklausomi nuo automobilių, ir ilgainiui nebūtų gana ir po žeme užkasamų milijonų. Egzistuoja ekonomiškai tvaresnių sprendimų, leidžiančių išsivaduoti iš šios priklausomybės“, – mano A. Pacevičius.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gediminas Barčauskas sutinka, kad šiuolaikinio Lietuvos miesto prioritetai turėtų keistis:
„Miestas skatina teritorijas plėtoti kompleksiškai. Manome, kad prioritetas negali būti skirtas tik automobilių parkavimui. Besinaudojančių dviračiais ir kitomis ekologiškomis transporto priemonėmis pastebime vis daugiau, todėl dirbame gerindami susisiekimo infrastruktūrą“, – sako jis.
Automobilis – investicija į patogumą, o stovėjimo vieta?
Analizuojant judumo įpročių tyrimo duomenis aiškėja, kad problemos mastas skirtinguose miestuose priklauso ne vien nuo augančio automobilių skaičiaus, tai – ir gyventojų kovos už parkavimo vietą pasekmė.
Pavyzdžiui, sąlyginai geresnė situacija laikinojoje sostinėje veikiausiai matoma dėl to, kad šiame mieste daugiau gyventojų užsitikrinę stovėjimo vietą šalia namų. 47 proc. kauniečių teigė automobilį paliekantys uždarame kieme, palyginimui tuo pačiu pasigirti galėjo 40 proc. Vilniaus ir 20 proc. Klaipėdos vairuotojų. Tačiau bendrai 44 proc. respondentų prisipažino, kad šalia namų tenka tiesiog kaskart bandyti laimę, 12 proc. yra įsigiję stovėjimo vietą, 6 proc. – nuolat už ją moka.
Nepaisant privačių investicijų į automobilių stovėjimą, reikšminga dalis apklaustųjų – 36 proc. – pripažįsta atsisakantys dalies kelionių būtent dėl problematiško parkavimo. Kauno miestas savo ruožtu pastebi, kad palikti automobilius stovėti, gyventojus verčia ir ekonominė situacija.
„Padidėjus kuro kainoms, dalis gyventojų persėdo į autobusus ir troleibusus. Nepaisant to, toliau didinti viešojo transporto kainų neplanuojame. Kauno gatvėse pastebime vis daugiau dviratininkų ir kitomis ekologiškomis transporto priemonėmis besinaudojančių kauniečių“, - sako G. Barčauskas.
Įvertinus pačių gyventojų atsakymus, paskaičiuota kad vidutiniškai Lietuvos miestų automobilis stovėdamas praleidžia 94 proc. paros laiko.
Vietų trūkumas – tik simptomas
„Bolt“ judumo įporčių tyrimas, pasak jo autorių, atspindi ne tik neefektyvų Lietuvos automobilių parko naudojimą, bet ir pakankamai inertišką gyventojų požiūrį į nuosavą automobilį. Tai nediskutuotina būtinybė, kurią gyventojai aiškina patogumu, tuo pačiu pripažindami, kad jis sunkiai atsiperka ir kelia nemažai nepatogumų, kaip kad stovėjimas spūstyse, parkavimo problemos, asmeninė sveikata.
„Parkavimo vietų trūkumas – tai ne problema, o tik vienas iš priklausomybės automobiliui simptomų. Jos atsikračius, Lietuvos miestų bendruomenės atrastų šiuo metu nepastebimą lobį praktiškai kiekviename daugiabučio kieme. Mes nemąstome apie tai, kam galėtume išnaudoti šiuo metu automobiliais užpildytus plotus vertingose miesto erdvėse tik todėl, kad laikome tą neįmanomu, tačiau mąstyti tikrai verta“, – pataria A. Pacevičius. Jis siūlo daugiabučių namų bendrijoms atlikti apklausą, ko norėtų gyventojai: sporto aikštės, baseino, poilsio zonos ir pan.
„Šiuolaikiniai miestai jau siūlo alternatyvius sprendimus žmogui, kaip keliauti mieste be nuosavo automobilio, pats metas savęs paklausti, ką norime matyti už savo lango ir dėl ko verta stengtis“, – įsitikinęs „Bolt“ vadovas.
Tyrimą „Bolt“ užsakymu šių metų balandį atliko tyrimų bendrovė „Syno International“. Jo metu buvo apklausti 500 automobilių savininkų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose.