Techninės apžiūros centrus vienijančios asociacijos „Transeksta“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas pasakojo, kad bene pagrindinė priežastis, kodėl vairuotojams į techninės apžiūros stotis tenka sugrįžti – signalizacinių šviesų ir žibintų būklė.
„Nesureguliuotas šviesos spindulys, nedega vienokia ar kitokia lemputė. Ir kalbu tiek apie artimąsias ir tolimąsias šviesas, tiek apie posūkius ir rūko žibintus, tiek apie gale esančius žibintus. Iš viso beveik 30 proc. automobilių į techninę apžiūrą atvyksta su tokiais trūkumais. Ir tai ne tik Lietuvos problema – Vokietijoje yra labai panaši situacija“, – aiškino R. Gabartas.
Tiesa, atstovas teigė, kad nepaisant to, jog ši problema dažna – geroji žinia yra tai, jog tokius trūkumus gali nesunkiai pastebėti pats vairuotojas. Anot jo, prieš vykstant į techninę apžiūrą reikėtų apeiti kelis kartus aplink automobilį atkreipiant dėmesį kaip veikia vieni ar kiti žibintai. Paprašius šeimos nario, draugo ar kaimyno pagalbos, galima nesunkiai išsiaiškinti ar tinkamai veikia žibintai gale, o pastebėjus, kad yra veikimo problemų, tokius trūkumus nuvykus į autoservisą galima greitai ir nesunkiai pašalinti.
Teigiantiems, kad kai kuriais atvejais trūkumai dėl automobilio žibintų yra žymimi tyčia, neva nenorint išduoti teigiamos apžiūros išvados, R. Gabartas priminė, jog žibintų reguliavimas yra vienintelė procedūra, kurią galima atlikti apžiūros metu, o tam kontrolieriai aprūpinti šiai procedūrai reikiamais įrankiais, kuriuos naudojant galima atlikti kone visų automobilių žibintų reguliavimą. Vis dėlto, ne visais atvejais tai būna įmanoma.
„Jei tik yra įmanoma sureguliuoti žibintus – kontrolierius tai padaro. Jeigu to padaryti neįmanoma, pavyzdžiui, automobilio priekinė dalis pažeista po avarijos, o žibintų laikikliai būna suklijuoti taip, jog jie laikosi kone ant garbės žodžio. Tuomet vairuotojui siūloma daugiau dėmesio skirti žibintams, jų tvirtinimams ir galbūt juos netgi pasikeisti“, – komentavo R. Gabartas.
Antroji dažniausia priežastis, kodėl vairuotojams nepavyksta iš pirmo karto sulaukti žalio lapo liudijančio apie teigiamą apžiūros įvertinimą, – pakabos svirčių ir įvairių lankstų nusidėvėjimas.
„Apie 8 proc. automobilių turi šitą bėdą ir tai tikrai nėra smulkmena, nes pakabos gyvybingumas užtikrina, kad automobilis bus valdomas bet kokia kelio danga – kai yra nelygus paviršius, kai reikia manevruoti“, – nurodė R. Gabartas.
Anot „Transekstos“ atstovo, trečias dažniausiai pasitaikantis trūkumas, praeitų metų statistikos duomenimis, – per didelis dūmingumas. Vis dėlto, jis teigia, kad tai nėra sunkiai sprendžiama problema, mat dažniausiai ją pavyksta išspręsti tiesiog pakeitus automobilio oro filtrą.
„Pirmas vaistas – pats paprasčiausias – pakeisti užsikimšusį oro filtrą, kuris filtruoja orą patenkantį į variklį. Kai sudega vienas litras benzino ar dyzelino, tuo pat metu sudeginama ir 14–14,5 kilogramų oro. Tai jei filtras užsikimšęs, reiškia, kad nepakankamai jo patenka į degimo kamerą, dėl to būna tirštesnis degusis mišinys, o tai tampa priežastimi, kodėl dūmų šleifas paskui automobilį būna gerokai didesnis“, – aiškino R. Gabartas.
Kalbėdamas apie tai, kokie daiktai gali būti palikti automobilyje, kuris perduodamas kontrolieriui atliksiančiam techninę apžiūrą, R. Gabartas teigė, kad transporto priemonėje negali būti atvirai palikti grynieji pinigai ar kiti daiktai, kurie galėtų būti interpretuojami kaip bandymas padaryti įtaką kontrolieriaus sprendimui.
„Jei vairuotojas primygtinai siūlo ar nereaguoja į persėjimus, kad to nedarytų, techninė apžiūra būna baigta neatlikus automobilio techninės būklės patikrinimo ir vairuotojui pasiūloma sugrįžti kitą kartą. Už apžiūrą sumokėti pinigai tokiais atvejais nebūna grąžinami“, – nurodė R. Gabartas.
Anot jo, statistikos duomenys rodo, kad tokių atvejų, kai transporto priemonių savininkai siūlo kyšius techninės apžiūros kontrolieriams, – mažėja.
„Techninės apžiūros protokole yra specialus langelis galimai korupcijai pažymėti. Kai žmogus ypatingai atkakliai siūlo ar daro užuominas, tas langelis būna pažymimas nurodant, kad yra galima korupcija, o tai automatiškai uždega raudoną lemputę visoje informacinėje sistemoje. Ir net atvažiavęs į kitą techninės apžiūros stotį, galbūt galvodamas, kad čia kontrolieriai bus labiau sukalbami, vairuotojas jau būna identifikuojamas ir kontrolierius žino, kad pas jį atvažiuoja žmogus su, galbūt, ne visai sąžiningais ketinimais“, – aiškino R. Gabartas.
Visą LNK žinių tarnybos reportažą galite peržiūrėti žemiau: