Ne vienas vairuotojas „Delfi“ akcentavo, kad tokio blogo atlydžio ir metų, kai tenka lopyti padangą po padangos, net nepamena. Su tuo sutinka ir dalį Vilniaus gatvių prižiūrinčios UAB „Grinda“ komunikacijos vadovas Egidijus Steponavičius. Pasak jo, ši žiema ypač nedėkinga betono ir asfalto dangoms.
„Kone kiekvieną parą temperatūra svyruoja iš teigiamos į neigiamą, o atodrėkių metu tirpsmo vanduo, patenkantis į mikroplyšius, užšaldamas plečiasi ir „išsprogdina“ asfalto dangą. Kitą naktį vanduo prasiskverbia jau giliau, taip asfalto ardymo procesas intensyvėja. Dėl to mikroplyšiai vos per kelias paras tampa giliais įtrūkimais, o įtrūkimai – duobelėmis. Prie to dar prisideda intensyvaus eismo generuojamos apkrovos – ir išjudintiems asfalto gabalams ištrupėjus, susiformuoja gilios duobės. Beje, dėl besikartojančių užšalimo-atšilimo ciklų kenčia ne tik gatvių važiuojamosios dalies dangos, bet ir dviračių bei pėsčiųjų takai“, – pasakojo jis.
E. Steponavičius pripažino, kad duobių gatvėse neskaičiuoja: kelininkai iš karto stengiasi jas sutvarkyti laikinai naudodami šaltą arba regeneruotą asfaltą. Tačiau, pabrėžia jis, esant žemai oro temperatūrai ar stipriam lietui sunku išlaikyti darbinę regeneruoto asfalto temperatūrą.
„Būtent dėl šios priežasties pagrindiniai gatvių remonto darbai prasidės pavasarį – nusistovėjus teigiamai temperatūrai, išėjus įšalui ir pradėjus dirbti asfalto gamykloms“, – kalbėjo specialistas.
Visgi duobių netrūksta, tad planuodami darbus kelininkai stengiasi dirbti taip, kad vienu ypu taisytų visas konkrečioje gatvėje esančias išdaužas. Kai kur jų tiek daug, kad tenka dirbti net kelias dienas. Taip, pavyzdžiui, buvo su Vilniaus Mokslininkų gatve – ten sutvarkyti teko beveik 65 kvadratinius metrus duobių.
Ragina žymėti pačius vairuotojus
Sostinės gatves prižiūri ne tik „Grinda“, gatvių remontą vykdo ir dar kelios įmonės – „Kerista“ bei „YIT Lietuva“. E. Steponavičius pasakojo, kad nuo sezono pradžios „Grinda“ jai priskirtuose Senamiesčio, Naujamiesčio, Žirmūnų ir Antakalnio mikrorajonuose sutvarkė apie 420 kvadratinių metrų duobių.
„Pirmiausia duobės tvarkomos intensyviausio eismo srautų A, B ir C kategorijų gatvėse, taip pat gatvėse, kuriomis vyksta viešojo transporto eismas“, – detalizavo specialistas.
Be to, per šiuos metus „Grinda“ gavo jau 13 pranešimų apie prakirstus ratus. Tokiais atvejais, kai duobė nėra pažymėta specialiais ženklais ir vairuotojai apie ją nėra tinkamai perspėti, pasak specialisto, dėl žalos atlyginimo reikėtų kreiptis į savo draudimo bendrovę ir gatvės savininką.
E. Steponavičius pasakojo, kad nors patys kelininkai atsivėrusių ertmių gatvėse programėlėse nežymi, vairuotojai tą daryti raginami. Pavyzdžiui, skatinama duobes pažymėti daugelio pamėgtoje navigacijos programėlėje „Waze“, taip pat apie jas pranešti programėle „Tvarkau miestą“.